„Egregoras“ yra specialiai ar atsitiktinai sukurta minčių formų grupė, kuri vėliau tampa autonominiu subjektu, turinčiu įtaką. Tokias grupes vienija bendras tikslas. Tai gali būti šeima, klubas, mokslo ir meno organizacijos, politinė partija, bažnyčia ar net šalis. Jie sukuria egregorą į gerą arba į blogą, priklausomai nuo minčių, kurias generavo šis egregoras, tipo.
Ši samprata buvo aptarta ankstyvojoje teosofinėje literatūroje ir yra gerai žinoma ezoterinėje plotmėje. Teosofai minties formos idėją pirmą kartą įnešė į visuomenės sąmonę XX amžiaus pradžioje.
Žmonės, užsiimantys praktine ezoterika, gali lengvai patekti į bet kurį egregorą ir lygiai taip pat lengvai juos palikti.
Reikėtų pažymėti, kad egregorai susidaro iš įvairių organizmų. Taigi, yra augalų, gyvūnų rūšių ir kristalų egregorai. Egregorai, į kuriuos įeina žmonės, paprastai klasifikuojami atskirai.
Natūralūs egregorai. Jie apima žmones, gimusius tam tikroje teritorijoje, tam tikroje šalyje, tam tikrame mieste ir šeimoje. Persikėlus į kitą šalį gali nutrūkti ryšys su natūraliu egregoru.
Dirbtiniai egregorai. Paprastai tai apima socialinius, religinius ir kitus egregorus. Į jas žmogus įeina savo iniciatyva. Tai gali būti politinės partijos, organizacijos ir kt.
Egregoras kasdieniame gyvenime. Egregoro sukurta atmosfera gali būti tokia įprasta, kad esame linkę ją ignoruoti. Kažkas įžengė į pilną žmonių kambarį ir iškart kažką pajuto - baimę, džiaugsmą, kitas emocijas. Egregoro įtaka gali būti labai subtili, tokia nepastebima, kad jis neįsisąmoninamas tol, kol žmogus ne atsiranda toli nuo grupės, palaikančios egregorą. Patyrusio ir tvirto charakterio žmogaus išbandymas yra žinoti egregoro buvimą, laikytis atokiau nuo jo ir pačiam nuspręsti, ar leisti jo įtaką sau.
Kaip žmogaus kūnas susideda iš daugybės ląstelių, egregoras taip pat susideda iš subtiliojo pasaulio organizmų, kurie jį formuoja. Organizmai, kurie yra egregoro dalis, būtinai turi kažką bendro:
1) tikslas;
2) savybės;
3) padėtis laike ir erdvėje.
Kiekviena visuomenės grupė ar partija turi egregorą, grupės sąmonę, kuri gali būti silpna arba stipri. Prieš prisijungiant prie bet kurios organizacijos, svarbu suvokti, kad priklausymas daro žmogų priklausomą nuo šios grupės egregoro. Šis supratimas leidžia lengviau suprasti, kad grupės nuomonė neturi sutapti su jūsų. Grupės įtakos priėmimas yra apgalvotas sprendimas.
Teigiami ir neigiami egregorai.
Manoma, kad egregorus galima pritvirtinti prie pastatų ar vietų, ir daugelis jų yra teigiamos jėgos. Senovės katedros dažnai žinomos dėl savo gydomųjų galių ar antgamtinio ryšio su nematomais pasauliais ir nematomomis esybėmis. Urvai, kuriuose dievybes garbino senoliai, tapo piligrimystės objektais. Šie vietiniai egregorai šimtus metų gali maitintis vietinių ar piligrimų emocijomis ir ketinimais. Neigiamos energijos pavyzdžių galima rasti mūšio laukuose ir masinių žudynių vietose, kurios kelia baimę ten, kur žemė yra psichiškai pažeista.
Egregoras kartais gali padėti savo ištikimiems gerbėjams. Pavyzdžiui, verslininkai pradeda sulaukti nepaprastai sėkmingų ir ypač pelningų sandorių, todėl gaunamas didelis pelnas. Šis egregoras daro įtaką daugybei įvykių.
Geriausia, kad santykiai su egregoru būtų abipusiai naudingi. Skirdamas jam dalį savo energijos, žmogus tikisi iš jo sulaukti pagalbos ir palaikymo. Jei taip nėra ir žaidimas vyksta, kaip sakoma „į vienus vartus“, tuomet verta pagalvoti apie savo požiūrį į gyvenimą, pakeisti tikslo siekimo strategiją ir net galbūt naujai suvokti, į ką reikia sutelkti dėmesį toliau. Žmogaus skleidžiamos energijos kryptis ir kokybė pamažu keisis, o ir egregoras keisis.
Išverčiau iš rusų k. (Judita Kazlauskienė)

---