Apie virsmą gamtoje, kuomet šviesa nugali tamsą. Gruodžio 21 – 22 yra saulėgrįža, kuomet saulė pradeda kilti vis aukštyn (judėti į šiaurę) ir dienos ilgėja.
Remiantis vedų astrologija, ši diena, kuomet saulė įeina į pirmą Ožiaragio ženklo laipsnį yra vadinama “sankranti” (sanskr. perėjimas). Senovės lietuviai šią dieną vadino Elnio Devyniaragio, kuris savo raguose atneša saulę švente. Žiemos ir vasaros saulėgrįžos bei pavasario ir rudens lygiadieniai laiko prasme tarsi sudaro metų kryžių. Įvairios istorinės, ideologinės ir religinės šventės gali kisti, bet gamtoje vykstantys virsmai išlieka nepakitę jau tūkstančius metu. Jie yra minimi seniausiuose raštuose: “Surya Siddhanta”, “Brihat Samhita”, “Srimad Bhagavata”. Tai susiję su kosmologija, mokslu apie visatos susikūrimą ir šios svarbios dienos yra gerai žinomos seniausiose pasaulio kultūrose.

Išorinis virsmas gamtoje, kuomet saulės šviesos ima daugėti įtakoja mūsų vidinę būseną – mes tarsi iš naujo atgimstame. Saulėgrįža yra laikas, kurį geriausia paskirti savo dvasiniam atgimimui ir meditacijai. Trys dienos prieš ir po žiemos saulėgrįžos nėra tinkamos pradėti ilgalaikius darbus ir projektus, tuoktis, pasirašinėti sutartis, statyti namą, nes tai gali neduoti norimo rezultato. Nuo Kalėdų iki birželio 21 d. yra pats geriausias laikas vadinamas “Uttara ayana”, skirtas įvairiems ilgalaikiems darbams ir pan.
Šiandien pasaulyje vyksta visuotis žmonijos prabudimas: atsakas į esamą tvarką ir susidūrimas su savo ankstesnio elgesio padariniais. Egzistuoja ne tik asmeninė karma, bet ir šeimos, valstybės karma. Besaikis gamtos plačiąja prasme išnaudojimas, nutolimas nuo gamtos dėsnių ir ritmo, atneša skausmingus padarinius. Nuoširdžiai tikiu, kad galiausiai šviesa nugalės. Bet jei nepasikeis žmonių sąmoningumas, neužilgo vėl sulauksime naujos suirutės pasaulyje. Nes Gamta visada nugali. Už gamtos išnaudojimą vien tik savo poreikių tenkinimui, siekiant pažaboti ir išprievartauti elgtis pagal savo egoistinius įgeidžius, gamta smogia atgal žemės drebėjimais, cunamiais ir kitomis stichinėmis nelaimėmis, taip pat vis prastėjančia žmonių sveikata, silpnu imunitetu ir kt. Turime susiderinti su gamtos ritmu, pažinti savo prigimtį, prisiminti savo šaknis, sveikatinti savo sielą ir kūną atsižvelgiant į gamtos dėsnius. Jei einame prieš Gamtą, tuomet mes einame prieš Save ir prieš Dievą, mūsų sąmonė nugrimsta į tamsą. Todėl linkiu šią dieną įveikti savo vidinę tamsą, nes tai yra dvasios šviesos mumyse prabudimo diena. Šiandien turime atsigręžti į gamtą ir jos atsiprašyti.

---