Kažkas tave įžeidė, paspaudė mygtuką – ir tu sureagavai.
Supykstate, atsakote tuo pačiu ir vadinate tai atgaliniu veiksmu.
Atminkite, kad tai nėra veiksmas, tai yra reakcija.
Jūsų įžeidėjas tarsi mašinos operatorius, o jūs pats mašina. Jis paspaudė mygtuką ir tu pradėjai veikt.
Šviesa užsidega ir išsijungia paspaudus mygtuką. Aplinkiniai su jumis elgiasi taip pat: įjungia ir išjungia.
Vienas tave giria, išpučia tavo ego kaip balioną, ir tu pradedi jausti savo didybę.
Tada kitas permuša tai, ir tu negyvas krenti ant žemės.
Tu nesi sau šeimininkas: bet kas gali tave įžeisti, nuliūdinti, supykdyti, išvesti iš kantrybės.
Ir bet kas gali tave pagirti, pakelti į dangų; jausitės taip puikiai, kaip svarbi asmenybė.
Jūs elgiatės pagal kitų žmonių manipuliacijas.
Ne jūs valdote savo jausmus, o jausmai pagrįsti kitų nuomone valdo jus.
Kartą Buda ėjo pro kaimą.
Aplink jį susirinkę žmonės ėmė ant jo šaukti, įžeidinėti. Jie vartojo įvairiausius keiksmažodžius, kokius tik mokėjo.
Buda, stovėdamas, tyliai labai įdėmiai jų klausėsi, o tada pasakė:
- Ačiū, kad atėjote susitikti, bet aš skubu. Man reikia į kitą kaimą, ten manęs jau laukia. Šiandien negaliu skirti jums daug dėmesio, bet rytoj, grįžtant atgal, turėsime laiko pasikalbėti.
Rytoj galite visi susiburti ir papasakoti viską, ko nespėjote padaryti šiandien. Dabar, jei atleisite, turiu paskubėti.
Valstiečiai netikėjo savo ausimis ir akimis: šis žmogus išliko visiškai ramus, subalansuotas.
Kažkas negalėjo atsispirti:
- Ar tu kurčias? Mes įžeidinėjam tave, o tu niekaip nereaguoji.
Buda atsakė:
– Jei norėjai išgirsti atsaką į tai tada, atėjai per vėlai. Turėjai ateiti prieš dešimt metų, tada būčiau tau atsakęs tuo pačiu.
Tačiau per šiuos dešimt metų išmokau nepasiduoti provokacijoms. Nustojau būti vergu, tapau sau šeimininku.
Aš elgiuosi taip, kaip noriu, o ne taip kaip nori kitas.
Aš gyvenu harmonijoje su savimi.
Negalite manęs priversti nieko daryti prieš mano valią.
Asmeniškai aš nesuvokiu jūsų įžeidimų ir kol nepradėsiu jų suvokti, jie liks tuščiu garsu.
- Įmesk į upę degantį fakelą. Jis degs tol, kol palies vandenį. Vos palietus paviršių, upė tuoj jį užgesins.
Aš tapau upe. Tu svaidai į mane įžeidinėjimus. Jie pilni ugnies, bet kai tik jie pasiekia mane, ugnis užgęsta mano vandenyje.
Įžeidinėjimai nebegali manęs sudeginti.
Tu svaidai spyglius, įkritę į mano tylą, jie virsta gėlėmis.
Darau tai, ką liepia širdis.
Ošo

---