Žmogui nuo gimimo duotas vienas ypatingai stiprus įrankis- kalba. Ir mes kalbame, mintis išreiškiame žodžiais. Žodžiai – tai ne šiaip kažkokių garsų skambesys. Kiekvienas žodis neša ypatingą energiją ir jį lydintį virsmą
Tikrai pasiteisina posakis, kad žodžiu galima išgydyti ir… žodžiu galima žmogų nužudyti. Žodis pasiekia pačias giliausias, pačias slapčiausias žmogaus esybės dalis, ten, kuri jis labiausiai pažeidžiamas, kur nėra ginklų atremti tokio pobūdžio ataką, kur nėra priemonių, kaip tą išgirstą žodį sugrąžinti ten, iš kur jis atėjo.
Kaip paukštelis iš delno, jei jau išskrido, jo nebegrąžinsime. Žodį ištarei- jį paleidai ir jo veikimo nebesustabdysi.Peržiūrėkime pačias svarbiausias taisykles, ko reikėtų nesakyti, arba ką vertėtų kalbėti.
Niekada nesakyk „Niekada“. Atrodo tai girdėjome šimtus kartų, bet ar įsiklausėme?
Pasirodo su šiuo pareiškimu „Niekada“ mes save įspraudžiame į labai ankštus rėmus. Mūsų pasąmonė girdi tariamus žodžius, kurios jai- kaip komandos. Tačiau žodelis „Niekada“, kaip ir „Ne“ yra atmetamas, kaip nereikšmingas, niekinis, nerodantis jokios esmės. Taigi tikrasis teiginys arba komanda pasąmonei gaunasi be to žodelio „Niekada“.
Jeigu tik pasakysime, pavyzdžiui, kad „Aš tai jau niekada neičiau tokio darbo dirbti..“. Netrukus sulauksime situacijos, kur būtent kažką panašaus turėsime daryti. Kodėl? Davėme komandą savo pasąmonei, kuri stengėsi mūsų norą įgyvendinti. Atmetus „Niekada“ gavome savo prašomą rezultatą- tokį darbą, apie kurį kalbėjome.
Svarbu dar ir tai, kad paprastai žodį „Niekada“ tariame su tam tikru pakylėjimu, patosu, su stipriom lyg ir niekinančiom ar žeminančiom emocijom. Kuo stipresnis mūsų emocinis užtaisas, tuo greičiau sulaukiame mūsų žodžių rezultato.. Taigi tokiais atvejais geriau sakyti: „Niekada nežinai kaip gyvenimas pasisuks, jeigu reikės galėsiu išbandyti ir tai“. Taip mes harmoningai pasitraukiame iš situacijos, neįpareigodami savęs kažką konkrečiai daryti.
Priekaištaujate sau už kažkokį pasirinkimą? Tai labai kenkiantis veiksmas
Ypač jeigu kažką leidote sau nusipirkti, gal būt kažką nebūtino, tačiau suteikiančio džiaugsmą, laimę ar dar kažkokias lauktas emocijas. O paskui, praėjus džiaugsmo bangai, pradedate save graužti: „Kodėl nesusilaikiau, kodėl išleidau tuščiai pinigus?“. “Galėjau pasitaupyti..“. ir pan.
Pinigai tam ir uždirbami, kad jie būtų išleisti, kad jų pagalba galėtume įsigyti, nusipirkti tai, ko norime. Gal būt perkame daiktą, bet tikimės ne pačios daikto naudos, o emocijų, kurias gausime. Tai visiškai teisinga, pasielgėme teisingai. Gerbkime save ir, nenorėdami stabdyti savo gerovės ir pinigų srauto, nepriekaištaukime sau už pasirinkimą.
Aišku kraštutinumų reikėtų vengti. Saikas- pats geriausias dalykas. Taigi kažkam išleidome, kažko kito- nepirksime. Tačiau, tai mūsų pasirinkimas ir būkime juo patenkinti.
Taupykime pinigus tam, ko ypatingai norime, o ne „juodai dienai“
Pinigai irgi tam tikros rūšies energija. Jų pagalba galime pritraukti į savo gyvenimą tai, ko siekiame. Tad jeigu mūsų tikslas – ta „juoda diena“, jai taupydami mes ją pritrauksime į savo gyvenimą ir tai realizuosis.
Turbūt pritarsite, kad geriau tokiu būdu į savo gyvenimą pritraukti daug malonių dalykų, kurių norime, tad ir taupykime jiems..
Jeigu mokėsite save mylėti, leisite sau džiaugtis, tuomet tas džiaugsmas ir liesis per jus, tai bus ir pinigai, ir emocijos ir kitos trokštamos patirtys.

---