Viskas prasideda nuo meilės sau!
A. Palienko.
Ukrainoje ir toli už jos ribų žinomas lektorius Aleksandras Palienko gimė 1969 metais.
Ezoterika pradėjo domėtis 1991 m. Iš pradžių jis išmoko dirbti kaip ekstrasensas ir keletą metų manė, jog sėkmingai gydo žmones. Vėliau susidūrė su problema: pacientams ligos sugrįždavo arba pavirsdavo į kažką kitą. Tada jis išmoko gydyti maldomis. Po terapijos maldomis pacientai išgydavo, tačiau sveikimo procesas užsitęsdavo, o sveikata išsilaikydavo ilgiau. Tačiau po kurio laiko pacientams vėl sugrįždavo senosios ligos.
Kai tik A. Palienko pradėjo tyrinėti visas šias poveikio priemones, tai aptiko, kad nei vienas iš aukščiau paminėtų metodų iš tikrųjų neišgydydavo, o tik užblokuodavo ligos eigą. Pagrindinės ligų priežastys likdavo nepajudintos, o jos tiesiogiai susijusios su žmogaus pasaulėžiūra ir charakteriu. Todėl su ekstrasensorika ir maldomis teko atsisveikinti, nors išoriškai buvo neblogų rezultatų. Vėliau jam teko dirbti su susirgimų priežasčių ir pasekmių ryšiais. Tai yra pagrindas į kurį viskas remiasi. Jis rado labai daug dėsningumų ir nustatė esminius parametrus, kurie gali padėti žmogui pasijausti sveikais bei laimingais.
Svarbiausias dalykas – pasaulio supratimas ir suvokimas, kas iš ko atsiranda ir kaip galima viską keisti. Instrumentai – mintys, jausmai, santykiai (mąstymo būdas, požiūris, pagal kurį žmogus priima įvykius pasaulyje). Antras svarbus punktas – tai klausimas – kodėl gyvename? Iš tikrųjų mes gyvename tam, kad būtume laimingi ir jaustume pasitenkinimą. Trečias punktas – meilė sau. Be jos mes užsiimame savęs apgaudinėjimu. Be meilės sau gyvenime neįvyksta nieko svarbaus ir nieko įdomaus.
A. Palienko kalbėdavosi su žmonėmis ir padėdavo teisingai suvokti pasaulį, patardavo jiems, kaip keisti įsitikinimus, požiūrį, charakterį. Vėliau jis suprato, kad didelę reikšmę turi jo paties vidinė būsena susitikimų su pacientais metu. Vidinė būsena pokalbio metu gali nulemti daug daugiau negu žodžiai ir informacija. Svarbu yra ne tai ką išgirs pacientas, o kokią būseną jam perteiks gydantysis. Būnant meilėje, vidinėje ramybėje galima daug lengviau padėti žmogaui keisti įsitikinimus. Tokių pokalbių metu pacientas iš tikrųjų, fizinio kūno lygmenyje pajaučia didelius pokyčius. Meilės būsena veikia 100 kartų stipriau negu patys teisingiausi šventų raštų žodžiai.
http://volshebnic.com/articles/inoe-mnenie-a-palienko.htm
Meilė sau – tai yra indas į kurį kaupiasi viskas, kas yra pozityvu mūsų gyvenime. Nepriklausomai nuo to, su kuo susidursime, meilė sau užpildo mus pilnatve. Kituose žmonėse mes mylim tai, ko nemylim savyje ir, automatiškai, priimdami ir mylėdami save mes priimame ir harmonizuojame pasaulį.
Apie meile mes girdime kiekvieną dieną. Apie ją kuriamos legendos, rašomos knygos, filmuojami filmai, dainuojamos dainos. Nuo vaikystės mus bando pripratinti prie šio kilnaus jausmo. Mus moko mylėti tėvus, brolius, seseris, draugus, gyvūnus, darbą ir daugelį kitų dalykų, į kuriuos nukreipiamas mūsų dėmesys.
Toks altruistinis, ir, atrodo, teisingas auklėjimas kažkodėl nepadidina laimingų žmonių skaičiaus pasaulyje. Atsiduodami iš visų jėgų, gyvendami dėl mylimų žmonių, vaikų, verslo, dažnai atgal gauname nedėkingumą ir nusivylimą. Tokia asmeninė patirtis neretai gimdo abejones: ar iš tiesų pasaulį valdo meilė? Tačiau prieš tapdami užkietėjusiais skeptikais, pabandykim išsiaiškinti, ar teisingai suprantame kas gi iš tikrųjų yra meilė?
Prisikaskime iki esmės
„Mylėk savo artimą, kaip patį save“ - taip parašyta Naujajame Testamente. Tai yra antrasis Jėzaus mokymo punktas. Šitas posakis turėjo didelę įtaką visai Europos kultūrai ir moralei. Kiekvienas civilizuotas žmogus savo gyvenime stengiasi vadovautis šiuo humanistiniu principu. Tačiau ar iš tikrųjų mes suprantame tikrąją šio posakio esmę? Šios magiškos frazės pradžia skamba taip įtikinamai, jog įsisąmoninti ją visą, kaip taisyklė, neužtenka nei laiko nei jėgų. Pas mus troškimas mylėti iš karto pasireiškia per santykius, kurie, savo ruožtu, pasiverčia į nusivylimus. Ir taip gali tęstis iki begalybės.
Jeigu mes pasistengsime atidėti skubėjimą ir nepasiduosime euforijai dėl to, kad darome savo artimuosius laimingais, tai mes galime išsiaiškinti šią Jėzaus frazę iki galo. Tada mes suprasime, ką reiškia mylėti „... kaip save patį“. Štai čia ir prasideda patys įdomiausi dalykai. Ką reiškia pamilti save? Argi aš savęs nemyliu? Ar tai nebus egoizmas? Tam, kad galėtume atsakyti į šį klausimą, būtina suprasti, kaip sukonstruota mūsų realybė.
Realybės gimimas
Šiuolaikinis mokslas priėjo išvados, kad objektyvi realybė yra reliatyvi. Kvantinė fizika per daug metų trūkusius eksperimentus įrodė – stebėtojas gali turėti įtaką stebimam objektui, kuris keičia savo parametrus, priklausomai nuo savo vidinio pasaulio. Kiekvienas iš mūsų pats kuria savo realybę. Akis projektuoja ir fokusuoja „vidinius“ vaizdus ir idėjas fiziniame pasaulyje lygiai taip pat, kaip ir kino projektorius perteikia vaizdą ant ekrano. Todėl išorėje mes galime rasti tik tai, kas yra žmogaus (žmonijos) vidiniame pasaulyje. Ieškoti meilės išorėje, laukti jos iš kitų – yra beprasmis ir nedėkingas užsiėmimas. Verčiau konstatuoti patį faktą – metas užkurti meilės ugnį savo paties širdyje.
Saugok savo ugnį
Mūsų visuomenėje priimta saugoti pinigus, bet ne meilę. Kaip tik šis jausmas mus aplanko, mes iš karto skubame juo pasidalinti su kitais artimais žmonėmis ir, laikui bėgant, pradedame jausti pilną bankrotą. Atidavę visą savo vidinį turtą, mes stengiamės gauti kažką mainais. Dažniausiai atsitinka taip, kad mainais negauname nieko! Reikalas tas, jog meilė – vienintelis kapitalas, kurio vertė auga ją saugant. Jeigu mes neskubėsime leisti šį jausmą į apyvartą (kaip įprasta elgtis su pinigais), bet nukreipiame jį į patį save, nieko nelygindami, atleidžiant sau, įsiklausant savo paties balso, tai su laiku vidinis pasaulis prisipildo ramybe, pasitikėjimu savimi, orumu ir atjautimu. Tokiu atveju nebėra baimės, nebėra vidinės tuštumos ir vidinio skurdo, neblieka pretenzijų ir agresijos žmonėms ir daiktams, kurie mus supa.
Žmogus gyvena tam, kad pirmiausia pats taptų užbaigtu, harmoningu ir prisipildytų meile. Tada šio jausmo perteklius savaime pasiskleidžia visai mūsų aplinkai, dovanojant džiaugsmą, pasitenkinimą, darydamas laimingus mus pačius ir artimuosius. Jeigu pasaulis atrodo nuobodus, piktas, negailestingas, vadinasi, jūs praradote meilę sau. Tokiu atveju kuo skubiau būtina maksimaliai skirti dėmesio sau!
Nepateisinama auka
Jūs visą laiką esate užsiėmę aplinkinių žmonių problemomis: padedate, palaikote, atiduodate savo laiką ir dėmesį. Tačiau dėl to nesijaučiate gerai, apima nuovargis ir nepasitenkinimas savimi. Toks altruizmas neretai rizikuoja peraugti į neapykantą.
Dėmesio, tai kanalas per kurį mūsų jausmai nuteka į aplinkinį pasaulį. Energetinis dėsnis sako: kur mūsų dėmesys, ten ir energija. Kai tik mes 100 proc. savo dėmesio skiriame mus supantiems žmonėms, darbui, pomėgiams, mūsų gyvybinė energija atitenka būtent tiems išorės objektams. Tuo tarpu patys mes liekame be jėgų, skurde, laukiantys malonių iš pasaulio. Tada mes pradedame vampyrauti ir siurbti energiją iš kitų. Tai daro mus priklausomus nuo tų žmonių, kuriuos mes siurbiame. Tada atsitinka taip, jog mus pradeda valdyti tie žmonės, kuriuos, atseit, mes mylime, darbas, verslas, pomėgiai ir kiti dalykai. Tuo tarpu mums patiems niekaip nepavyksta užpildyti atsivėrusios vidinės tuštumos. Juk realybę mes sukuriame per savo asmeninius jausmus, o jų – kaip tik ir nebėra.
Iš kur atsiranda pilnatvė ir meilė?
Norite būti sveikais, energingais, sėkmingais ir mylimais? Tam būtina išmokti teisingai paskirstyti savo dėmesį. Nepriklausomai nuo to, kuo jūs užsiimate, 90 proc. jūsų dėmesys turi būti sukoncentruotas į savo paties „aš esu“ pajautimą. Ir tik 10 proc. - dėmesio galima būtų skirti išorės objektams. Šių 10-ties procentų pilnai užteks mūsų aplinkai ir sėkmingai veiklai. Tuo tarpu likusieji 90 proc. turėtų sukurti geros savijautos bazę, puikią nuotaiką, pasitikėjimą savimi, o vadinasi laimę, kurią spinduliuosime į išorę.
Akivaizdūs dividendai
Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad meilė sau turi kažką bendro su egoizmų. Egoizmo esmėje glūdi savo vidinio skurdo jausmas: „duokite man“!. Tuo tarpu meilė yra kūrybiškai aktyvi jėga, kuri mūsų vidiniame pasaulyje gimdo vertybes, o mes jas – sklaidžiame į išorę, darydami mus supantį pasaulį turtingesnį ir gražesnį. Būtent taip išmokę save priimti ir suprasti, mes tampame tikrais burtininkais, kurdami tokią realybę, apie kurią visi svajoja.
Laimė
Priimta manyti, kad laimės būsena – tai rezultatas visų tų gerų dalykų, kurių mums norėtųsi gyvenime. Iš tikrųjų, laimė – tai mokėjimas būti savo „čia ir dabar“. Beveik 90 proc. dėmesio turi būti skiriama būsenai „aš esu“. Tai leidžia pasilikti meilės būsenoje nepriklausomai nuo to, kas beatsitiktų. Svarbu yra suprasti, kad ne įvykiai daro mus laimingais, bet mes patys pritraukiame įvykius, kurie atitinka mūsų mūsų vidines būsenas. Būdami meilės sau būsenoje ir stebėdami ją, mes labai greitai išmoksime ją nukreipti ten, kur jos trūksta ir pajausti puilnatvę visais gyvenimo atvejais. Tada iš mūsų suvokimo sistemos dings geri ir blogi dalykai, o iš gyvenimo pasitrauks juodi ir balti poliai. Mes būsime laimingi, priimdami gyvenimą, kaip nenutrūkstamą vystymosi ir tobulėjimo procesą.
Sveikata
Liga, kaip taisyklė, yra pasipriešinimo naujovėms mūsų gyvenime rezultatas. Organų ir sistemų būsena yra tiesiogiai susijusi su gebėjimu bet kokiai informacijai praeiti kiaurai mus, kad niekur neužkliuvusi, neiššaukdama pykčio, įžeidimų, pavydo, kategoriškumo, ji laisvai nueitų toliau. Jeigu mes turime pakankamai meilės sau, tai ta meilė, būdama pertekliuje sukuria sveikatos ir laimės būseną.
Būtent negatyvios emocijos energetiniame ir fiziniame žmogaus kūne sukelia įvairius sutrikimus bei ligas. Todėl, jeigu galime laisvai priimti bet kokius įvykius, leisdami energijai ir informacijai lengvai tekėti pro mus, kaip tik ir įvyksta ilgai laukti ir būtini pokyčiai sveikatos srityje. Tokiu būdu mes kuriame save sveikais ir laimingais.
Turtas
Gerovė pas mus gali ateiti tada, kai mes jau esame meilėje, laimėje ir turime gerą sveikatą. Tokiu būdu, kai mes esame kupini meilės pertekliaus, atsiranda daug troškimų ir interesų, kurie ir sukuria gerovę.
Turtingumas arba gerovė – tai ne tik materialūs turtai, finansai ir svaiginanti karjera. Be viso to tai yra galimybės, sugebėjimai, žinios, interesai, vystymasis. Tam, kad visa tai realizuotume, mes turime mokėti maksimaliai save išplėsti visose sferose. Tam, kad galėtume visa tai realizuoti, mes turime išmokti priimti su dėkingumu viską, kas tik gali nutikti gyvenime. O tam, kad svajonės apie turta neliktų vien tik svajonėmis, būtina visą laiką būti ČIA ir DABAR. Tai leidžia pervesti ketinimo energiją iš subtilaus pasaulio į apčiuopiamą realybę. Todėl 80 proc. dėmesio būtina sutelkti į būseną ČIA ir DABAR, 10 proc. - į pojūčius ir ryšius su išoriniu pasauliu pagal principą AŠ – VISATA, o likusius 10 proc. susitelkti į ketinimą KO AŠ NORIU. Ir viskas susiklostys taip, kaip norėsite.
Jaunystės paslaptis
Teisingas maitinimasis ir gyvenimo režimas, švarus oras ir vanduo, poilsis geriausiuose kuruotuose, kosmetinės procedūros – visa tai niekaip nepadės išlaikyti jaunystę bei gyvenimo džiaugsmą, jeigu nebus vieno vienintelio dalyko – meilės sau. Mes turime išmokti skirti daugiau dėmesio sau. Tai reiškia, kad turime išmokti būti ČIA ir DABAR.
Tam, kad liktume jaunais, reikia atlikti ekskursiją į praeitį ir atsiimti iš ten likusią energiją, kuri yra pavirtusi į anksčiau pergyventas neigiamas emocijas ir energijas, o tuo tačiu - susikoncentruoti į ČIA ir DABAR.
Mintimis (ir būtinai pajungus savo pojūčius) mes grįžtame į pergyventus įvykius ir keičiame įvykius iš minusinio ženklo į pliusinį. Šalia to, vadovaujantis principu „viskas, kas vyksta mano gyvenime yra tik dėl gerovės, dėl to, kad man būtų geriau“, mes keičiame savo santykį su praeities įvykiais. Tokia „blogų“ praeities įvykių transformacija į „gerus“ suteikia mums daug energijos. Jeigu mes surenkame visą seniau iššvaistytą energiją, ir atsinešame ją į dabartį, tampame be galo lankstūs ir stiprūs. Praeitis ir dabartis su savo baimėmis ir apgailestavimais, nustoja mus jaudinti. Dabar pas mus bus pakankamai daug energijos, kad savo ketinimais paveiktume biologinius procesus. Juk visos mūsų organizmo ląstelės reguliariai atsinaujina, keičiasi į tokias, kokias mes norime. Žmonės sensta ne dėl būtinybės, o dėl inercijos. Mes galime sąmoningai leisti sau būti jaunais ir sveikais.
Paversk svajonę realybe
Jeigu mes norime meilę, laimę ir gerovę paversti savo realybe, vien tik minčių ir vaizduotės neužteks. Mintis-forma būtina pripildyti jausmais bei pojūčiais. Jausmai yra ne kas kita, o Dievo duotas instrumentas kurti, kuris paverčia mūsų būsenas į fizinės realybės daiktus. Tam, kad išmoktume tokių stebuklų, galima pabandyti pradėti nuo pratimų:
1. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad esame meilė bei atkreipkime dėmesį į savo pojūčius;
2. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad mes čia ir dabar esame sveiki bei įsiklausome į savo pojūčius;
3. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad mes patiriame iš gyvenimo malonumą bei įsiklausome į savo pojūčius;
4. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame laimingi bei įsiklausome į savo pojūčius;
5. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame harmonija bei įsiklausome į savo pojūčius;
6. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame turtingi bei įsiklausome į savo pojūčius.
Ši praktika po kurio laiko padės mums įgyvendinti norus. Norai gali išsipildyti bet kuriuo momentu, nežiūrint į išorinius įsipareigojimus. Išsipildys ne tik norai, bet ir pozityvi būsena gali susidėlioti išoriniame pasaulyje taip, kaip mums yra geriausia.
Nepriklausomai nuo to, ką norite įgyvendinti, darykite tai per vidinį ketinimą. Norite išgerti arbatos? Tada pajauskite jos nuostabų skonį ir aromatą, galvokite apie tai, kokį malonumą patirsite gerdami arbatą. Gal jūs svajojate apie didelį namą, apie automobilį? Nesvarbu. Galvokite apie tai, kokį pajusite malonumą gyvendami tame name arba vairuodami prabangų automobilį. O gal būt jūs norite būti mylimi? Tada pajauskite, kaip jūs mylite, kokį malonumą patiriate bendraudami su mylimu žmogumi. Tuomet visa kelio atkarpa nuo svajonės iki realybės padarys trumpiausia.
www.kvantinemagija.lt
Ukrainoje ir toli už jos ribų žinomas lektorius Aleksandras Palienko gimė 1969 metais.
Ezoterika pradėjo domėtis 1991 m. Iš pradžių jis išmoko dirbti kaip ekstrasensas ir keletą metų manė, jog sėkmingai gydo žmones. Vėliau susidūrė su problema: pacientams ligos sugrįždavo arba pavirsdavo į kažką kitą. Tada jis išmoko gydyti maldomis. Po terapijos maldomis pacientai išgydavo, tačiau sveikimo procesas užsitęsdavo, o sveikata išsilaikydavo ilgiau. Tačiau po kurio laiko pacientams vėl sugrįždavo senosios ligos.
Kai tik A. Palienko pradėjo tyrinėti visas šias poveikio priemones, tai aptiko, kad nei vienas iš aukščiau paminėtų metodų iš tikrųjų neišgydydavo, o tik užblokuodavo ligos eigą. Pagrindinės ligų priežastys likdavo nepajudintos, o jos tiesiogiai susijusios su žmogaus pasaulėžiūra ir charakteriu. Todėl su ekstrasensorika ir maldomis teko atsisveikinti, nors išoriškai buvo neblogų rezultatų. Vėliau jam teko dirbti su susirgimų priežasčių ir pasekmių ryšiais. Tai yra pagrindas į kurį viskas remiasi. Jis rado labai daug dėsningumų ir nustatė esminius parametrus, kurie gali padėti žmogui pasijausti sveikais bei laimingais.
Svarbiausias dalykas – pasaulio supratimas ir suvokimas, kas iš ko atsiranda ir kaip galima viską keisti. Instrumentai – mintys, jausmai, santykiai (mąstymo būdas, požiūris, pagal kurį žmogus priima įvykius pasaulyje). Antras svarbus punktas – tai klausimas – kodėl gyvename? Iš tikrųjų mes gyvename tam, kad būtume laimingi ir jaustume pasitenkinimą. Trečias punktas – meilė sau. Be jos mes užsiimame savęs apgaudinėjimu. Be meilės sau gyvenime neįvyksta nieko svarbaus ir nieko įdomaus.
A. Palienko kalbėdavosi su žmonėmis ir padėdavo teisingai suvokti pasaulį, patardavo jiems, kaip keisti įsitikinimus, požiūrį, charakterį. Vėliau jis suprato, kad didelę reikšmę turi jo paties vidinė būsena susitikimų su pacientais metu. Vidinė būsena pokalbio metu gali nulemti daug daugiau negu žodžiai ir informacija. Svarbu yra ne tai ką išgirs pacientas, o kokią būseną jam perteiks gydantysis. Būnant meilėje, vidinėje ramybėje galima daug lengviau padėti žmogaui keisti įsitikinimus. Tokių pokalbių metu pacientas iš tikrųjų, fizinio kūno lygmenyje pajaučia didelius pokyčius. Meilės būsena veikia 100 kartų stipriau negu patys teisingiausi šventų raštų žodžiai.
http://volshebnic.com/articles/inoe-mnenie-a-palienko.htm
Meilė sau – tai yra indas į kurį kaupiasi viskas, kas yra pozityvu mūsų gyvenime. Nepriklausomai nuo to, su kuo susidursime, meilė sau užpildo mus pilnatve. Kituose žmonėse mes mylim tai, ko nemylim savyje ir, automatiškai, priimdami ir mylėdami save mes priimame ir harmonizuojame pasaulį.
Apie meile mes girdime kiekvieną dieną. Apie ją kuriamos legendos, rašomos knygos, filmuojami filmai, dainuojamos dainos. Nuo vaikystės mus bando pripratinti prie šio kilnaus jausmo. Mus moko mylėti tėvus, brolius, seseris, draugus, gyvūnus, darbą ir daugelį kitų dalykų, į kuriuos nukreipiamas mūsų dėmesys.
Toks altruistinis, ir, atrodo, teisingas auklėjimas kažkodėl nepadidina laimingų žmonių skaičiaus pasaulyje. Atsiduodami iš visų jėgų, gyvendami dėl mylimų žmonių, vaikų, verslo, dažnai atgal gauname nedėkingumą ir nusivylimą. Tokia asmeninė patirtis neretai gimdo abejones: ar iš tiesų pasaulį valdo meilė? Tačiau prieš tapdami užkietėjusiais skeptikais, pabandykim išsiaiškinti, ar teisingai suprantame kas gi iš tikrųjų yra meilė?
Prisikaskime iki esmės
„Mylėk savo artimą, kaip patį save“ - taip parašyta Naujajame Testamente. Tai yra antrasis Jėzaus mokymo punktas. Šitas posakis turėjo didelę įtaką visai Europos kultūrai ir moralei. Kiekvienas civilizuotas žmogus savo gyvenime stengiasi vadovautis šiuo humanistiniu principu. Tačiau ar iš tikrųjų mes suprantame tikrąją šio posakio esmę? Šios magiškos frazės pradžia skamba taip įtikinamai, jog įsisąmoninti ją visą, kaip taisyklė, neužtenka nei laiko nei jėgų. Pas mus troškimas mylėti iš karto pasireiškia per santykius, kurie, savo ruožtu, pasiverčia į nusivylimus. Ir taip gali tęstis iki begalybės.
Jeigu mes pasistengsime atidėti skubėjimą ir nepasiduosime euforijai dėl to, kad darome savo artimuosius laimingais, tai mes galime išsiaiškinti šią Jėzaus frazę iki galo. Tada mes suprasime, ką reiškia mylėti „... kaip save patį“. Štai čia ir prasideda patys įdomiausi dalykai. Ką reiškia pamilti save? Argi aš savęs nemyliu? Ar tai nebus egoizmas? Tam, kad galėtume atsakyti į šį klausimą, būtina suprasti, kaip sukonstruota mūsų realybė.
Realybės gimimas
Šiuolaikinis mokslas priėjo išvados, kad objektyvi realybė yra reliatyvi. Kvantinė fizika per daug metų trūkusius eksperimentus įrodė – stebėtojas gali turėti įtaką stebimam objektui, kuris keičia savo parametrus, priklausomai nuo savo vidinio pasaulio. Kiekvienas iš mūsų pats kuria savo realybę. Akis projektuoja ir fokusuoja „vidinius“ vaizdus ir idėjas fiziniame pasaulyje lygiai taip pat, kaip ir kino projektorius perteikia vaizdą ant ekrano. Todėl išorėje mes galime rasti tik tai, kas yra žmogaus (žmonijos) vidiniame pasaulyje. Ieškoti meilės išorėje, laukti jos iš kitų – yra beprasmis ir nedėkingas užsiėmimas. Verčiau konstatuoti patį faktą – metas užkurti meilės ugnį savo paties širdyje.
Saugok savo ugnį
Mūsų visuomenėje priimta saugoti pinigus, bet ne meilę. Kaip tik šis jausmas mus aplanko, mes iš karto skubame juo pasidalinti su kitais artimais žmonėmis ir, laikui bėgant, pradedame jausti pilną bankrotą. Atidavę visą savo vidinį turtą, mes stengiamės gauti kažką mainais. Dažniausiai atsitinka taip, kad mainais negauname nieko! Reikalas tas, jog meilė – vienintelis kapitalas, kurio vertė auga ją saugant. Jeigu mes neskubėsime leisti šį jausmą į apyvartą (kaip įprasta elgtis su pinigais), bet nukreipiame jį į patį save, nieko nelygindami, atleidžiant sau, įsiklausant savo paties balso, tai su laiku vidinis pasaulis prisipildo ramybe, pasitikėjimu savimi, orumu ir atjautimu. Tokiu atveju nebėra baimės, nebėra vidinės tuštumos ir vidinio skurdo, neblieka pretenzijų ir agresijos žmonėms ir daiktams, kurie mus supa.
Žmogus gyvena tam, kad pirmiausia pats taptų užbaigtu, harmoningu ir prisipildytų meile. Tada šio jausmo perteklius savaime pasiskleidžia visai mūsų aplinkai, dovanojant džiaugsmą, pasitenkinimą, darydamas laimingus mus pačius ir artimuosius. Jeigu pasaulis atrodo nuobodus, piktas, negailestingas, vadinasi, jūs praradote meilę sau. Tokiu atveju kuo skubiau būtina maksimaliai skirti dėmesio sau!
Nepateisinama auka
Jūs visą laiką esate užsiėmę aplinkinių žmonių problemomis: padedate, palaikote, atiduodate savo laiką ir dėmesį. Tačiau dėl to nesijaučiate gerai, apima nuovargis ir nepasitenkinimas savimi. Toks altruizmas neretai rizikuoja peraugti į neapykantą.
Dėmesio, tai kanalas per kurį mūsų jausmai nuteka į aplinkinį pasaulį. Energetinis dėsnis sako: kur mūsų dėmesys, ten ir energija. Kai tik mes 100 proc. savo dėmesio skiriame mus supantiems žmonėms, darbui, pomėgiams, mūsų gyvybinė energija atitenka būtent tiems išorės objektams. Tuo tarpu patys mes liekame be jėgų, skurde, laukiantys malonių iš pasaulio. Tada mes pradedame vampyrauti ir siurbti energiją iš kitų. Tai daro mus priklausomus nuo tų žmonių, kuriuos mes siurbiame. Tada atsitinka taip, jog mus pradeda valdyti tie žmonės, kuriuos, atseit, mes mylime, darbas, verslas, pomėgiai ir kiti dalykai. Tuo tarpu mums patiems niekaip nepavyksta užpildyti atsivėrusios vidinės tuštumos. Juk realybę mes sukuriame per savo asmeninius jausmus, o jų – kaip tik ir nebėra.
Iš kur atsiranda pilnatvė ir meilė?
Norite būti sveikais, energingais, sėkmingais ir mylimais? Tam būtina išmokti teisingai paskirstyti savo dėmesį. Nepriklausomai nuo to, kuo jūs užsiimate, 90 proc. jūsų dėmesys turi būti sukoncentruotas į savo paties „aš esu“ pajautimą. Ir tik 10 proc. - dėmesio galima būtų skirti išorės objektams. Šių 10-ties procentų pilnai užteks mūsų aplinkai ir sėkmingai veiklai. Tuo tarpu likusieji 90 proc. turėtų sukurti geros savijautos bazę, puikią nuotaiką, pasitikėjimą savimi, o vadinasi laimę, kurią spinduliuosime į išorę.
Akivaizdūs dividendai
Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad meilė sau turi kažką bendro su egoizmų. Egoizmo esmėje glūdi savo vidinio skurdo jausmas: „duokite man“!. Tuo tarpu meilė yra kūrybiškai aktyvi jėga, kuri mūsų vidiniame pasaulyje gimdo vertybes, o mes jas – sklaidžiame į išorę, darydami mus supantį pasaulį turtingesnį ir gražesnį. Būtent taip išmokę save priimti ir suprasti, mes tampame tikrais burtininkais, kurdami tokią realybę, apie kurią visi svajoja.
Laimė
Priimta manyti, kad laimės būsena – tai rezultatas visų tų gerų dalykų, kurių mums norėtųsi gyvenime. Iš tikrųjų, laimė – tai mokėjimas būti savo „čia ir dabar“. Beveik 90 proc. dėmesio turi būti skiriama būsenai „aš esu“. Tai leidžia pasilikti meilės būsenoje nepriklausomai nuo to, kas beatsitiktų. Svarbu yra suprasti, kad ne įvykiai daro mus laimingais, bet mes patys pritraukiame įvykius, kurie atitinka mūsų mūsų vidines būsenas. Būdami meilės sau būsenoje ir stebėdami ją, mes labai greitai išmoksime ją nukreipti ten, kur jos trūksta ir pajausti puilnatvę visais gyvenimo atvejais. Tada iš mūsų suvokimo sistemos dings geri ir blogi dalykai, o iš gyvenimo pasitrauks juodi ir balti poliai. Mes būsime laimingi, priimdami gyvenimą, kaip nenutrūkstamą vystymosi ir tobulėjimo procesą.
Sveikata
Liga, kaip taisyklė, yra pasipriešinimo naujovėms mūsų gyvenime rezultatas. Organų ir sistemų būsena yra tiesiogiai susijusi su gebėjimu bet kokiai informacijai praeiti kiaurai mus, kad niekur neužkliuvusi, neiššaukdama pykčio, įžeidimų, pavydo, kategoriškumo, ji laisvai nueitų toliau. Jeigu mes turime pakankamai meilės sau, tai ta meilė, būdama pertekliuje sukuria sveikatos ir laimės būseną.
Būtent negatyvios emocijos energetiniame ir fiziniame žmogaus kūne sukelia įvairius sutrikimus bei ligas. Todėl, jeigu galime laisvai priimti bet kokius įvykius, leisdami energijai ir informacijai lengvai tekėti pro mus, kaip tik ir įvyksta ilgai laukti ir būtini pokyčiai sveikatos srityje. Tokiu būdu mes kuriame save sveikais ir laimingais.
Turtas
Gerovė pas mus gali ateiti tada, kai mes jau esame meilėje, laimėje ir turime gerą sveikatą. Tokiu būdu, kai mes esame kupini meilės pertekliaus, atsiranda daug troškimų ir interesų, kurie ir sukuria gerovę.
Turtingumas arba gerovė – tai ne tik materialūs turtai, finansai ir svaiginanti karjera. Be viso to tai yra galimybės, sugebėjimai, žinios, interesai, vystymasis. Tam, kad visa tai realizuotume, mes turime mokėti maksimaliai save išplėsti visose sferose. Tam, kad galėtume visa tai realizuoti, mes turime išmokti priimti su dėkingumu viską, kas tik gali nutikti gyvenime. O tam, kad svajonės apie turta neliktų vien tik svajonėmis, būtina visą laiką būti ČIA ir DABAR. Tai leidžia pervesti ketinimo energiją iš subtilaus pasaulio į apčiuopiamą realybę. Todėl 80 proc. dėmesio būtina sutelkti į būseną ČIA ir DABAR, 10 proc. - į pojūčius ir ryšius su išoriniu pasauliu pagal principą AŠ – VISATA, o likusius 10 proc. susitelkti į ketinimą KO AŠ NORIU. Ir viskas susiklostys taip, kaip norėsite.
Jaunystės paslaptis
Teisingas maitinimasis ir gyvenimo režimas, švarus oras ir vanduo, poilsis geriausiuose kuruotuose, kosmetinės procedūros – visa tai niekaip nepadės išlaikyti jaunystę bei gyvenimo džiaugsmą, jeigu nebus vieno vienintelio dalyko – meilės sau. Mes turime išmokti skirti daugiau dėmesio sau. Tai reiškia, kad turime išmokti būti ČIA ir DABAR.
Tam, kad liktume jaunais, reikia atlikti ekskursiją į praeitį ir atsiimti iš ten likusią energiją, kuri yra pavirtusi į anksčiau pergyventas neigiamas emocijas ir energijas, o tuo tačiu - susikoncentruoti į ČIA ir DABAR.
Mintimis (ir būtinai pajungus savo pojūčius) mes grįžtame į pergyventus įvykius ir keičiame įvykius iš minusinio ženklo į pliusinį. Šalia to, vadovaujantis principu „viskas, kas vyksta mano gyvenime yra tik dėl gerovės, dėl to, kad man būtų geriau“, mes keičiame savo santykį su praeities įvykiais. Tokia „blogų“ praeities įvykių transformacija į „gerus“ suteikia mums daug energijos. Jeigu mes surenkame visą seniau iššvaistytą energiją, ir atsinešame ją į dabartį, tampame be galo lankstūs ir stiprūs. Praeitis ir dabartis su savo baimėmis ir apgailestavimais, nustoja mus jaudinti. Dabar pas mus bus pakankamai daug energijos, kad savo ketinimais paveiktume biologinius procesus. Juk visos mūsų organizmo ląstelės reguliariai atsinaujina, keičiasi į tokias, kokias mes norime. Žmonės sensta ne dėl būtinybės, o dėl inercijos. Mes galime sąmoningai leisti sau būti jaunais ir sveikais.
Paversk svajonę realybe
Jeigu mes norime meilę, laimę ir gerovę paversti savo realybe, vien tik minčių ir vaizduotės neužteks. Mintis-forma būtina pripildyti jausmais bei pojūčiais. Jausmai yra ne kas kita, o Dievo duotas instrumentas kurti, kuris paverčia mūsų būsenas į fizinės realybės daiktus. Tam, kad išmoktume tokių stebuklų, galima pabandyti pradėti nuo pratimų:
1. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad esame meilė bei atkreipkime dėmesį į savo pojūčius;
2. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad mes čia ir dabar esame sveiki bei įsiklausome į savo pojūčius;
3. Įsivaizduojame ir pajaučiame, kad mes patiriame iš gyvenimo malonumą bei įsiklausome į savo pojūčius;
4. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame laimingi bei įsiklausome į savo pojūčius;
5. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame harmonija bei įsiklausome į savo pojūčius;
6. Įsivaizduojame ir jaučiame, kad esame turtingi bei įsiklausome į savo pojūčius.
Ši praktika po kurio laiko padės mums įgyvendinti norus. Norai gali išsipildyti bet kuriuo momentu, nežiūrint į išorinius įsipareigojimus. Išsipildys ne tik norai, bet ir pozityvi būsena gali susidėlioti išoriniame pasaulyje taip, kaip mums yra geriausia.
Nepriklausomai nuo to, ką norite įgyvendinti, darykite tai per vidinį ketinimą. Norite išgerti arbatos? Tada pajauskite jos nuostabų skonį ir aromatą, galvokite apie tai, kokį malonumą patirsite gerdami arbatą. Gal jūs svajojate apie didelį namą, apie automobilį? Nesvarbu. Galvokite apie tai, kokį pajusite malonumą gyvendami tame name arba vairuodami prabangų automobilį. O gal būt jūs norite būti mylimi? Tada pajauskite, kaip jūs mylite, kokį malonumą patiriate bendraudami su mylimu žmogumi. Tuomet visa kelio atkarpa nuo svajonės iki realybės padarys trumpiausia.
www.kvantinemagija.lt
