Gyvenime, aš myliu tave.
(Pasakėlė)
Kažkada naujame, gražiame name
gimė žmogus. Nuo gimimo žmogus nekreipė dėmesio į tą namą, galvodamas, kad kiti turi juo rūpintis. Kai jis dar buvo mažas, jis susapnavo gražią pilį ir nuo pirmosios akimirkos, jis pamilo tą pilį ir pajuto, kad jie yra vieningi.
Ir nuo to laiko, kiekvieną nakties akimirką, jis praleisdavo toje pilyje.
Pilis buvo gyva, jie mielai bendravo vienas su kitu, žmogus rūpinosi pilimi, palaikydamas švarą ir skirdamas daug dėmėsio, meilės ir rūpestingumo, o pilis jam dovanodavo šilumą ir palaikymą – jie buvo nuostabiausi draugai. Bėgo metai,
namas kuriame gyveno žmogus pasidarė senas, neprižiūrėtas, o pilis spinduliavo grožiu ir buvo kaip nauja. Žmogus vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavo sapne, mėgaudamasis gyvenimu ir meile su savo drauge pilimi.
Vieną kartą jis nusprendė užmigti ir neatsibusti, jis nusprendė amžinai pasilikti savo pilyje. Prieš užmiegant jis apėjo visą savo namą, kuriame gyveno daug, daug metų, bet jis jam buvo visiškai svetimas. Jis nemėgo to namo, nevertino jo, išdidžiai ir niekingai elgėsi su juo, nors namas davė jam daug ką gero, bet žmogus viso to nevertino, nes jis to nepastebėdavo. Dienomis jis gyvendavo svajonėse apie susitikimą su pilimi sapne, o užmigdamas jis nugrimzdavo į gyvenimą pilyje,kur jis gyveno meilėje, o name jis jausdavo vien susierzinimą ir pyktį. Visos tos mintys ir jausmai, prabėgo prieš akis, kol jis vaikšto po namą. Kažkodėl jis pajuto liūdesį, bet į tai nekreipė dėmesio.
Žmogus atsigulė, užmerkė akis ir nekantraudamas laukė susitikimo su mylima drauge – pilimi. Jo širdis virpėjo nuo minties apie susitikimą su pilimi. Ir štai, jis mato sau artimas ir mielas sienas savo pilies. Su džiaugsmu žmogus pribėga prie pilies vartų ir staiga prieš jo akis, jo mylima pilis pavirsta į tą seną jo nemylimą, supuvusį namą, kuriame jis gyvena. – O siaube, kas vyksta, mano drauge pilie, kodėl vietoj tavęs aš matau šitą nekenčiamą namą?! ,-surėkė sukrėstasis žmogus. Ir senas namas tyliai sušnibždėjo: -O žmogau, tavo drauge pilis, tai ir yra tas namas, kuriame tu visą laiką gyvenai fiziniame pasaulyje. Šiame pasaulyje – aš pilis, o kitame – namas.
Žmogaus širdį suspaudžia skausmas, jis suprato: - Atleisk man.. Už tai, kad aš taip nekenčiau ir negerbiau tavęs fiziniame pasaulyje. Ką aš galiu padaryti dėl tavęs? Kaip aš galiu grąžinti tave pačiam sau?
Tą akimirką žmogus suvokė visą savo gyvenimą sapne ir realybėje ir namas jam atsako: - Tu turi pasirinkti, priimti naują nepažįstamą arba nepriimti. Ir suvok, kad netgi tada, kai tu nepasirenki nieko, tu vistiek pasirenki, pasilikti ten, kur tu visada buvai. Tau reikia pasirinkti, ar pasilikti čia, kaip tu ir nusprendei prieš užmiegant arba grįžti į savo seną namą.
Žmogus jam ir sako: - Aš noriu pakeisti savo santykius su tavimi, mano mylimiausias drauge. Pakeisti tas gyvenimo akimirkas, kai tu man buvai nekenčiamas namas.
Ir tuojau pat senas namas pavirto į naują pilį, o iš džiaugsmo ir dėkingumo žmogus pravirko: - Aš supratau, kokią dovaną aš gavau gimdamas, dėkoju tau gyvenime ir atleisk man, kad aš neįvertinau tavęs gyvenime ir, kad aš išsižadėjau meilės savo namuose, išmainydamas tai į iliuziją. Aš grįžtų į gyvenimą meilėje – į savo kūną.
Prieš pabusdamas , jis išgirdo tolimą pilies balsą: - Atsimink,tas namas, kuriame tu gyveni nuo savo gimimo, tai ir esu aš tavo mylimiausia draugė pilis. Tavo meilė, rūpestis, dėkingumas padarys stebuklą. Ir iš sapnų pasaulio, aš būsiu matoma tavo pasaulyje ir tu žmogau, pajusi savo tikrumą.
Atsikėlęs pirmą kartą savo gyvenime žmogus visiškai kitaip pažvelgė į savo namą – savo kūną ir nuoširdžiai padėkojo už savo gyvybę ir meilę, kuri yra paslėpta jame: - Dėkoju tau, mano name – mano fizinis kūne, dėkoju tau gyvybės meilės šviesa manyje. Myliu tave.
sukure-Leja
2010/02/10/
verteja-Modesta
Kažkada naujame, gražiame name
gimė žmogus. Nuo gimimo žmogus nekreipė dėmesio į tą namą, galvodamas, kad kiti turi juo rūpintis. Kai jis dar buvo mažas, jis susapnavo gražią pilį ir nuo pirmosios akimirkos, jis pamilo tą pilį ir pajuto, kad jie yra vieningi.
Ir nuo to laiko, kiekvieną nakties akimirką, jis praleisdavo toje pilyje.
Pilis buvo gyva, jie mielai bendravo vienas su kitu, žmogus rūpinosi pilimi, palaikydamas švarą ir skirdamas daug dėmėsio, meilės ir rūpestingumo, o pilis jam dovanodavo šilumą ir palaikymą – jie buvo nuostabiausi draugai. Bėgo metai,
namas kuriame gyveno žmogus pasidarė senas, neprižiūrėtas, o pilis spinduliavo grožiu ir buvo kaip nauja. Žmogus vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavo sapne, mėgaudamasis gyvenimu ir meile su savo drauge pilimi.
Vieną kartą jis nusprendė užmigti ir neatsibusti, jis nusprendė amžinai pasilikti savo pilyje. Prieš užmiegant jis apėjo visą savo namą, kuriame gyveno daug, daug metų, bet jis jam buvo visiškai svetimas. Jis nemėgo to namo, nevertino jo, išdidžiai ir niekingai elgėsi su juo, nors namas davė jam daug ką gero, bet žmogus viso to nevertino, nes jis to nepastebėdavo. Dienomis jis gyvendavo svajonėse apie susitikimą su pilimi sapne, o užmigdamas jis nugrimzdavo į gyvenimą pilyje,kur jis gyveno meilėje, o name jis jausdavo vien susierzinimą ir pyktį. Visos tos mintys ir jausmai, prabėgo prieš akis, kol jis vaikšto po namą. Kažkodėl jis pajuto liūdesį, bet į tai nekreipė dėmesio.
Žmogus atsigulė, užmerkė akis ir nekantraudamas laukė susitikimo su mylima drauge – pilimi. Jo širdis virpėjo nuo minties apie susitikimą su pilimi. Ir štai, jis mato sau artimas ir mielas sienas savo pilies. Su džiaugsmu žmogus pribėga prie pilies vartų ir staiga prieš jo akis, jo mylima pilis pavirsta į tą seną jo nemylimą, supuvusį namą, kuriame jis gyvena. – O siaube, kas vyksta, mano drauge pilie, kodėl vietoj tavęs aš matau šitą nekenčiamą namą?! ,-surėkė sukrėstasis žmogus. Ir senas namas tyliai sušnibždėjo: -O žmogau, tavo drauge pilis, tai ir yra tas namas, kuriame tu visą laiką gyvenai fiziniame pasaulyje. Šiame pasaulyje – aš pilis, o kitame – namas.
Žmogaus širdį suspaudžia skausmas, jis suprato: - Atleisk man.. Už tai, kad aš taip nekenčiau ir negerbiau tavęs fiziniame pasaulyje. Ką aš galiu padaryti dėl tavęs? Kaip aš galiu grąžinti tave pačiam sau?
Tą akimirką žmogus suvokė visą savo gyvenimą sapne ir realybėje ir namas jam atsako: - Tu turi pasirinkti, priimti naują nepažįstamą arba nepriimti. Ir suvok, kad netgi tada, kai tu nepasirenki nieko, tu vistiek pasirenki, pasilikti ten, kur tu visada buvai. Tau reikia pasirinkti, ar pasilikti čia, kaip tu ir nusprendei prieš užmiegant arba grįžti į savo seną namą.
Žmogus jam ir sako: - Aš noriu pakeisti savo santykius su tavimi, mano mylimiausias drauge. Pakeisti tas gyvenimo akimirkas, kai tu man buvai nekenčiamas namas.
Ir tuojau pat senas namas pavirto į naują pilį, o iš džiaugsmo ir dėkingumo žmogus pravirko: - Aš supratau, kokią dovaną aš gavau gimdamas, dėkoju tau gyvenime ir atleisk man, kad aš neįvertinau tavęs gyvenime ir, kad aš išsižadėjau meilės savo namuose, išmainydamas tai į iliuziją. Aš grįžtų į gyvenimą meilėje – į savo kūną.
Prieš pabusdamas , jis išgirdo tolimą pilies balsą: - Atsimink,tas namas, kuriame tu gyveni nuo savo gimimo, tai ir esu aš tavo mylimiausia draugė pilis. Tavo meilė, rūpestis, dėkingumas padarys stebuklą. Ir iš sapnų pasaulio, aš būsiu matoma tavo pasaulyje ir tu žmogau, pajusi savo tikrumą.
Atsikėlęs pirmą kartą savo gyvenime žmogus visiškai kitaip pažvelgė į savo namą – savo kūną ir nuoširdžiai padėkojo už savo gyvybę ir meilę, kuri yra paslėpta jame: - Dėkoju tau, mano name – mano fizinis kūne, dėkoju tau gyvybės meilės šviesa manyje. Myliu tave.
sukure-Leja
2010/02/10/
verteja-Modesta
