„Te išsipildo geriausia“

Mano aspektas, Bodhisatva, grįžo į žemę su vieninteliu ketinimu padėti visiems ir kiekvienam būti laimingu.
Šiai tarnystei žmonėms, nuo pat pirmos pradėjimo akimirkos, Bodhisattva, vedė mane, žemišką materijos formą, pakankamai ilgai per praradimus, kančias, skausmą, išdavystes, nežinojimą, melą, padėdamas išsaugoti Besąlyginę Meilę-Išmintį, sielos gailestingumą ir žmogiškumą kūno materijos proto sąmonės.

Vėliau, intelekto sąmoningumui besivystant ir susiliejus su Tikrąja savo esme, išsilaisvinus iš nežinojimo ir negatyvių programų žemiausio lygmens mano fizinės, žemiškos sąmonės, kančios išnyko.

Atėjo laikas Tarnystei. Besąlyginės Meilės Išminties pasireiškimui.

Mano ketinimai – perduoti kiekvienam, kas priima Galimybių energijas, kad jas priėmęs galėtų apjungti savyje visus likusius savęs aspektus, daugiamatiškumo, su savo Tikrąja esme savyje - Neišreikštojo Absoliuto Sąmonės Pradžių Pradžios.

Gyvenimo bėgyje, vis labiau save suvokiant, manyje pasireiškė paprasti savigydos ir savikūros (jie yra kiekviename iš mūsų) instrumentai, vedantys į Naujo geriausio scenarijaus Gausoje Gyvenime-Meilėje materializaciją ir ne tik mano gyvenime, bet ir visos Žemės ir kiekvieno, gyvenančio joje.
Atsirado vidinės sąlygos atsakymams į kylančius klausimus pasireikšti (aktyvavosi ЧУВСТВОЗНАНИЕ, pateikiantis atsakymus širdyje, vaizdinius, žodžius, kaip nuotrauka ant popieriaus, gulinti vonelėje su ryškinimo priemone).

Buvo atrasti ir sintezuoti metodai, instrumentai, padedantys transformuoti minčių-emocijų šiukšles, kurių veikiama labai ilgai gyvenau (kaip ir visi žmonės tuo metu, o ir daugelis taip gyvena ir dabar).
Ilgą laiką į savo gyvenimą pritraukdavau nelaimes viskame kaltindama save. Nesuvokdama, kad šiomis nepasitenkinimo, savęs smerkimo, neapykantos sau, pykčio, nenoro gyventi, apatijos mintimis aš kūriau magnetą, pritraukiantį į mano gyvenimą išgyvenimo ir kančių scenarijus.

Su laiku atradau savo vidinį vaiką, apvyniotą į beviltiškumo, praradus motiną ir to, kas tapo jam, svetimam vaikui, tikru tėvu, skausmą. Suvokiau, kad nuo nepakenčiamo paslėpto nuo visų suaugusių skausmo, kaltės jausmo, mano žmogaus širdis kraujavo tuo pačiu iššaukdama nenorą gyventi.
Galų gale suvokiau, kad būtent mintys, klaidingi įsitikinimai sustiprina kaltės jausmą žmoguje, augina neapykantą sau ir įjungia savibaudos programą per kančios, dramų, nelaimingų atsitikimų žmonių gyvenime žemėje išgyvenimą.

Kaip ir visi, gyvenau miegančia sąmone, žaisdama sociumo roles ir maitindama stereotipinį scenarijų kolektyvinės sąmonės – SCENARIJŲ GYVENIMO KANČIOSE, NELAIMĖSE, PAGRĮSTĄ KALTĖS JAUSMU, ĮTEIGTU SUVOKIMU „NIEKAM TIKUSI“, SAVE ŽMOGŲ NUVERTINANČIOMIS MINTIMIS.
Kaip ir visi, pereidama vis tas pačias situacijas, tuo pačiu stiprinau ir dvasinį, ir fizinį skausmą savyje.

Net ir pačiai безропотному kantrybei ateina galas...
„daugiau taip gyventi negaliu“....greičiausiai daugeliui bent kartą skambėjo ši frazė...o po ja „nenoriu gyventi“... ir pasąmoningos mintys (o pas kai kuriuos ir sąmoningos) „kaip išeiti iš šio gyvenimo“ ... ir kažkas net bandė tai pasąmoningai padaryti, pritraukdamas nelaimingus atsitikimus, pradedant nuo lengvų sumušimų, susipjaustymų, o baigiant kaulų lūžiais, ligomis ir ...mirtimi.

Kaip ir daugelis, aš visa tai praėjau per ilgą savo gyvenimą.
Tačiau kartą, sugrįžusi iš nebūties, supratau: „Aš daugiau negaliu TAIP GYVENTI...TAIP, KAIP GYVENU...nes mano siela miršta nuo самоуничижения, savęs žmogaus nuvertinimo, nuo Tikrosios Šviesos savyje neigimo...nuo visų tų įsitikinimų, minčių, aklų tikėjimų, kuriais nesusimasčiusi sekiau ir kūriau konfliktą savo sieloje....o fiziniame kūne ligas ir gyvenimą kančiose dėl kūno ir sielos skausmo.....

TAIP PRASIDĖJO PRABUDIMAS....

Pirmas klausimas, kuris 30 metų atgal man iškilo skaitant Jėzaus žodžius:
„Pamilk savo artimą, kaip save patį“, greičiau buvo nuostaba ir nesuvokimas, nei klausimas: „Save patį?“
Po jo sekė kiti:
„Argi galima mylėti save? (juk tai egoistiška, labai ir labai blogai).

Kaip tai pamilti KAIP Save patį?

Ką reiškia – mylėti save?

O save, tai KĄ?

O UŽ KĄ MYLĖTI?

Nuo ko prasideda meilė sau?“

Suvokiant šias tiesas, atsirasdavo vis naujų ir naujų klausimų. IR ATEIDAVO ATSAKYMAI. Keitėsi savęs, žmogaus suvokimas.

Plėtėsi savęs pažinimas ir savęs(bei kitų) pripažinimas KAIP SĄMONĖS ŠVIESOS KIBIRKŠTIES.
Suvokimas, kad Žmogus – žvaigždinė –žemiška energo – informacinė daugiamatė (kvantinė) Būtybė, nešanti savyje – savo fiziniame kūne, visas išreikštas ir neišreikštas energijas, švarius ir iškreiptus aspektus Pradžių Pradžios.

Keitėsi supratimas apie pasaulio sukūrimą, apie religijas, apie Dievą, apie saulės sistemą, apie Žemę, apie kosmosą ir apie daugelį kitų aspektų pasireiškimo Neišreikšto šiame pasaulyje.

Kodėl? Kam visą tai rašau?

Tam, kad skaitant, Žmogus dar kartą, dar giliau SUVOKTŲ, KAD JIS JAU IŠPIRKO GYVENIMU, PILNU NEMATOMO (ir matomo) SKAUSMO, VISAS SAVO NUODĖMES, VALINGAS IR NEVALINGAS. KAD KŪRĖJO JAM YRA ATLEISTA NUO GIMIMO AKIMIRKOS ir tik intelekto stereotipinis mąstymas jam nuolat kartoja pasenusį gyvenimo konfliktuose scenarijų. (Tai, kaip mašina. Ją sustabdė, bet ji mechaniškai juda toliau).

Juk gimstant Žemėje, kiekvienas turi Kibirkštėlę TO, KAS VISUR IR VISIEMS – tai GYVENIMAS MATERIJOS LĄSTELĖSE, BESĄLYGINE MEILE MAITINANTIS IR SIELĄ IR KŪNĄ ŽMOGAUS TOL, KOL JIS KVĖPUOJA....

Kiekvienas žmogus turi Teisę Laisvo Pasirinkimo savo viduje, kokiais ketinimais gyventi ir kokias mintis pasirinkti savo gyvenimo scenarijui pasireikšti.
Juk nuo pat pradžių kiekvienas TURI MANIFESTACIJOS DOVANĄ (Kibirkštėlę –Šviesos-Sąmonės Visuotinio Neišreikšto, kurioje Viskas, kas yra NEIŠREIKŠTOJ PRADŽIŲ PRADŽIOJ).

Į ką žmogus savo viduje nukreipia dėmesį, tas ir pradeda pasireikšti jo gyvenime žemėje.

O dar, per kvėpavimo sistemą kiekvieną akimirką žmogus yra sujungtas su ŠVIESOS ENERGIJOS OKEANU Neišreikštos Pradžių Pradžios. Suvokia jis tai ar ne, bet jame pačiame ir aplink jį viskas matoma ir nematoma yra tame Okeane.

ŠTAI KODĖL IR KAM KURIAMAS ŠIS PROJEKTAS.

Tam, kuris norėtų padaryti savo gyvenimą džiaugsmingesnį, gausesnį, turtingesnį, pasinaudodamas šiuo unikaliu laiko momentu, švariausių energijų Neišreikštojo Šviesos Vienatinės Erdvės pagrindu, apjungti savo patirtį visų įsikūnijimų.
Leidžiant sau išlaisvinti aspektus savęs įsipainiojusius į iškreiptas energijas.
Tam, kad pats žmogus sąmoningai atstatytų Tikrąją Vertybę DIEVOBROŽIAI SAVIJE savęs ir save žmogų, savo akyse.

Galėtų patikėti ir suvokti, kad visų pasaulių gausa, esanti šioje žemėje yra verta jo, Žmogaus, nes jis, ŽMOGUS, nuo pat pradžios neša savyje aukščiausią ir brangiausią energiją „Kūrėjo Kvėpavimą“ – Kibirkštį Gyvenimo –Meilės Dvasios, To, kuris yra Viskas, Kuris yra Visur ir viskame.“

Ir pradėti sąmoningai daryti viską, kad transformuoti save ir savo gyvenimą iš išgyvenimo dramos pervedant į gyvenimą – besąlyginės meilės gausoje.

Savo vidumi tapau laisva nuo baimių „gyventi, būti, turėti“.

Tapau laimingesnė, harmoningesnė, džiaugsmingesnė, sveikesnė, turtingesnė. Įsitikinau per savo asmeninę patirtį, kad mintys materializuojasi, į ką tikiu, ką renkuosi (ketinimai, mintys, žodžiai, veiksmai) – tą ir gaunu savo fiziniame gyvenime.

Neseniai aš pradėjau sąmoningai leisti sau Mylėti, Gyventi, Kurti, Kvėpuoti, paleisti, priimti, mėgautis gyvenimo-meilėje akimirkomis.

Neketinu su niekuo ginčytis, nei kažkam kažką įrodinėti ar diskutuoti.
Jei jums pabodo kančios, ligos, liūdesys, nusiminimai, baimės, nepasitenkinimas Savimi ir gyvenimu, jei jus nukankino neapykanta, nesąmoningas kerštas sau, žmogui, jei jus nukankino depresijos priepuoliai ir nenoras gyventi, tam kad padieti sau PADARYKITE TAI DABAR!!!


PRAKTIKA:
1.DĖMESYS Į ŠIRDĮ. MINTIMIS PASISUKITE VEIDU Į SAVO ŠVARIAUSIĄ TIKROJA ESME SAVIE - VISUOTINOS SĄMONĖS-GYVENIMO -MEILĖS DVASIĄ SAVYJE. IŠTARKITE:

„PRIPAŽĮSTU ŠVIESĄ-GYVENIMO -MEILĘ DVASIĄ SAVYJE“

2.SĄMONINGAI PERVESKITE DĖMESĮ Į ŠVIESOS KIBIRKŠTĮ SAVO ŠIDYJE, SUSILIEKITE SU JA, ĮSIKLAUSANT Į SAVO KVĖPAVIMĄ, ištarkite:

„DĖKOJU. PRIIMU TIKRĄJĄ ESMĘ SAVYJE“

3. ATIDUODU TAU, KŪRĖJO SĄMONE, MINČIŲ FORMAS, SUKŪRUSIAS STRESĄ, GYVENIMO SCENARIJUS DRAMOJE, IŠGYVENIMĄ. PRIIMK IR IŠTRIPDYK VISKĄ IKI GALO.“

4. Tris kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, įkvėpdami švariausią šviesą iš Vandenyno Neišreikštojo, ištarkite: „DĖKOJU.
VISKĄ PALEIDŽIU.
ŠIRDIMI DOVANAS VIENATINIO Į SAVE PRIIMU.“

5. Įsiklausykite į savo Sielos, Kūno pojūtį. Pabūkite be žodžių su savimi tiek, kiek Jums norisi....

NUO ŠIOS AKIMIRKOS JUMS BELIEKA TIK ATSEKTI SAVO VIDINES REAKCIJAS IR SĄMONINGAI PASIRINKTI TAS MINTIS, KURIOS PADĖS PASIREIKŠTI JŪSŲ GERIAUSIAM SCENARIJUI GYVENIMO – MEILĖJE GAUSOJE VIENATINIO.


Pabandykite.
Man pavyko.
Pavyks ir Jums.
Pagarbiai Lėja Meilė
vertė Sonata

---