Ištyrus telomerų valdymo principus - žmonija gali atrasti nemirtingumą!


Praleidęs beveik metus laiko tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), JAV astronautas Skotas Kelly sužinojo, kad kosmose jo DNR pasikeitė.

NASA atlieka šių dvynių astronautų tyrimus, kad daugiau sužinoti, kokį poveikį žmogaus organizmui daro ilgalaikis buvimas kosmose. Skotas (Scott Kelly) TKS praleido 340 dienų, kai jo dvynys brolis Markas, tuo metu buvo žemėje.
Po grįžimo iš kosmoso, Skotas vis dar pratinasi prie mūsų planetos gravitacijos ir dalyvauja NASA tyrimuose, kur jam tenka atlikti įvairius testus, kurių pagalba mokslininkai gali palyginti jo dabartinę organizmo būklę su buvusia prieš skrydį.
Rezultatai

Dauguma Skoto biologinių funkcijų greitai sugrįžo į įprastą būklę; kai kurioms prireikė valandų ar dienų, tačiau kelios iš jų neatsistatė net praėjus šešiems mėnesiams.

Palyginus su japonų astronautu Norishige Kanai, kuris teigė, kad būdamas kosmose paaugo net 9 centimetrais, amerikiečių astronautas tapo 5 cm aukštesnis už savo dvynį brolį.

NASA teigimu – „Skoto telomeros (chromosomų dalys, kurių ilgis su amžiumi trumpėja ir yra atsakingos už biologinio organizmo amžiaus trukmę), buvo žymiai pailgėję kosmose“. Tačiau sugrįžus į žemę, didžioji jų dalis po dviejų dienų sugrįžo į įprastą būseną ir vėl sutrumpėjo.
DNR pokyčiai

„Kitas įdomus atradimas, susijęs su tuo, ką kai kurie vadina kosminiais genais“ – teigė administracija.

Tyrėjai mano, kad 93 proc. Skoto genų grįžo į įprastą būseną. Tačiau likusieji 7 procentai demonstruoja ilgalaikius imuninės sistemos, DNR atstatymo, kaulų tinklų formavimo, hipoksijos ir hiperkapnijos genų pokyčius.

„Sekančią dieną aš perskaičiau laikraštyje … kad 7 procentai mano DNR visam laikui pasikeitė“ – žurnalistui teigė Skotas.

Geros naujienos yra tai, kad Skoto pažinimo funkcijos, lyginant su jau į atsargą išėjusiu jo broliu, ne daug susilpnėjo.
Būsimos kosminės misijos

Šie vieninteliai identiški dvyniai astronautai istorijoje, suteikė puikią galimybę geriau ištirti šiuos dalykus. Žinoma nei vienas iš jų nėra visiškai identiškas (ypač praleidus tam tikrą laiką kosmose).

Nors sunku spėti, kaip į ilgus nesvarumo periodus reaguos kitų žmonių organizmas. Tačiau šis tyrimas padėjo daugiau sužinoti apie galimus trijų metų misijos į Marsą pavojus.

NASA planuoja šiemet paskelbti šių ir kelių dar mažesnių tyrimų išvadas.
https://www.fellow.lt

---