Kaip užsiauginti didesnes smegenis
Опубликовал: gfun, 13-02-2012, 20:37, литовский / Алхимия / Вознесение, 7 783
Atsispaudimai, atsilenkimai, treniruokliai, asmeniniai treneriai - žmonės susigalvoja įvairiausių strategijų, kaip išvystyti didesnius raumenis ir stipresnius kaulus. Tačiau ar galime išauginti didesnes smegenis, ir kaip tai padaryti? Atsakymas: medituoti.
Tokius rezultatus iš savo tyrimų gavo Kalifornijos Universiteto (UCLA) mokslininkų grupė. Tyrimams atlikti buvo panaudota didelės skiriamosios gebos magnetinio rezonanso vaizdų (MRI) technologija, kuria buvo skenuojami medituojančių žmonių smegenys. Tyrėjai patvirtino, kad ilgą laiką meditaciją praktikuojančių asmenų tam tikros smegenų sritys buvo didesnės lyginant su kontroline grupe.
Medituojančiųjų smegenyse užfiksuotas didesnis hipokampo (smegenų sritis, atsakinga už ilgalaikę atmintį ir erdvinę navigacija), orbitofrontalinės smegenų žievės dalies (angl. orbitofrontal cortex, OFC; dalis, susijusi su pažintiniais procesais, tokiais kaip spredimų priėmimas), gumburinės (thalamus) ir apatinio smilkininio vingio (lot. gyrus temporalis inferior) sričių tūris. Visi šie regionai kartu įtakoja emocijų reguliavimą.
"Mums žinoma, kad nuolat medituojantys žmonės turi ypatingą gebėjimą skatinti pas save pozityvias emocijas, išlaikyti emocinį stabilumą ir atidumą", sako viena tyrimų autorių UCLA Neurovaizdų Laboratorijos darbuotoja Eileen Luders. "Stebėti smegenų anatomijos skirtumai gali suteikti mums įžvalgos į tai, kodėl medituojantieji turi tokius išskirtinius gebėjimus".
Tyrimas patvirtino naudą teikiančius meditacijos aspektus. Šalia geresnės susitelkimo ir emocijų kontrolės galimybės, reguliariai medituojantys žmonės paprastai pasižymi mažesniu streso lygiu ir stipresne imunine sistema. Tačiau kol kas nedaug žinoma apie ryšį tarp meditacijos ir smegenų struktūros.
Tyrimo metu Luders ir jos kolegos tyrė 44 žmones — 22 kontrolinius asmenis ir 22 asmenis, kurie nuolat praktikavo įvairias meditavimo formas, įskaitant Zazen, Samatha ir Vipassana ir kitas. Laikas, kurį jie užsiima meditacija, svyravo nuo 5 iki 46 metų, o vidurkis sudarė 24 metus. Daugiau nie pusė medituojančių teigė, kad gili koncentracija buvo jų praktikos dalis, ir dauguma meditacijai skyrė nuo 10 iki 90 minučių per dieną.
Tyrinėtojai panaudojo didelės skiriamosios gebos trimatės MRI technologijos atmainą, o skirtumams tarp smegenų struktūrų įvertinti praitaikė du skirtingus metodus. Vienu atveju smegenų vaizdas buvo automatiškai suskirstomas į kelis dominančius regionus, taip mokslininkams suteikiant galimybę palyginti atskirų struktūrų dydį. Kitu būdu smegenų vaizdas segmentuojamas į skirtingų tipų audinių sritis, taip sudarant galimybę palyginti skirtinguose smegenų regionuose esančios pilkosios medžiagos kiekį. Matavimų metu medituojančiųjų tarpe nustatytas reikšmingas anatominiu požiūriu smegenų matmenų skirtumas lyginant su kontroline grupe, įskaitant didesnį dešiniojo hipokampo tūrį ir padidėjusį pilkosios medžiagos kiekį dešiniojoje orbitofrontalinėje smegenų žievės dalyje (kaktinė smegenų žievės dalis ties akimis), dešinėje smegenų tilto dalyje ir kairiojoje apatinėje smilkininėje smegenų skiltyje. Kontrolinėje grupėje nebuvo nei vieno asmens, kurio šių smegenų sričių tūriai ar pilkosios medžiagos kiekis būtų didesnis nei medituojančiųjų.
Kadangi minėtosios smegenų sritys yra betarpiškai susijusios su emocijomis, Luders teigia, kad "tai gali būti pagrindas, suteikiantis medituojantiesiems neprilygstamą galimybę reguliuoti savo emocijas ir adekvačiai reaguoti į bet kokius gyvenimo iššūkius". Ji taip pat priduria, kad tolesniuose tyrimuose reiktų ištirti pokyčius mikroskopiniame lygmenyje, t.y. kokio konkrečiai tipo neuroninės struktūros susiformuoja meditacijos metu. Kadangi tai nebuvo ilgalaikis tyrimas, ir medituojantieji nebuvo sekami nuo pat jų praktikos pradžios, taip pat neatmetama galimybė, kad jie iš karto turėjo didesnį specifinių smegenų sričių tūrį ir didesnį pilkosios medžiagos kiekį ir kad būtent tai galėjo lemti meditavimo pomėgį. Tačiau mokslininkė pastebi, kad daugelis ankstesnių tyrimų įrodo nepaprastą smegenų plastiškumą ir tai, kad įvairia informacija praturtinta aplinka keičia smegenų struktūrą.
Tokius rezultatus iš savo tyrimų gavo Kalifornijos Universiteto (UCLA) mokslininkų grupė. Tyrimams atlikti buvo panaudota didelės skiriamosios gebos magnetinio rezonanso vaizdų (MRI) technologija, kuria buvo skenuojami medituojančių žmonių smegenys. Tyrėjai patvirtino, kad ilgą laiką meditaciją praktikuojančių asmenų tam tikros smegenų sritys buvo didesnės lyginant su kontroline grupe.
Medituojančiųjų smegenyse užfiksuotas didesnis hipokampo (smegenų sritis, atsakinga už ilgalaikę atmintį ir erdvinę navigacija), orbitofrontalinės smegenų žievės dalies (angl. orbitofrontal cortex, OFC; dalis, susijusi su pažintiniais procesais, tokiais kaip spredimų priėmimas), gumburinės (thalamus) ir apatinio smilkininio vingio (lot. gyrus temporalis inferior) sričių tūris. Visi šie regionai kartu įtakoja emocijų reguliavimą.
"Mums žinoma, kad nuolat medituojantys žmonės turi ypatingą gebėjimą skatinti pas save pozityvias emocijas, išlaikyti emocinį stabilumą ir atidumą", sako viena tyrimų autorių UCLA Neurovaizdų Laboratorijos darbuotoja Eileen Luders. "Stebėti smegenų anatomijos skirtumai gali suteikti mums įžvalgos į tai, kodėl medituojantieji turi tokius išskirtinius gebėjimus".
Tyrimas patvirtino naudą teikiančius meditacijos aspektus. Šalia geresnės susitelkimo ir emocijų kontrolės galimybės, reguliariai medituojantys žmonės paprastai pasižymi mažesniu streso lygiu ir stipresne imunine sistema. Tačiau kol kas nedaug žinoma apie ryšį tarp meditacijos ir smegenų struktūros.
Tyrimo metu Luders ir jos kolegos tyrė 44 žmones — 22 kontrolinius asmenis ir 22 asmenis, kurie nuolat praktikavo įvairias meditavimo formas, įskaitant Zazen, Samatha ir Vipassana ir kitas. Laikas, kurį jie užsiima meditacija, svyravo nuo 5 iki 46 metų, o vidurkis sudarė 24 metus. Daugiau nie pusė medituojančių teigė, kad gili koncentracija buvo jų praktikos dalis, ir dauguma meditacijai skyrė nuo 10 iki 90 minučių per dieną.
Tyrinėtojai panaudojo didelės skiriamosios gebos trimatės MRI technologijos atmainą, o skirtumams tarp smegenų struktūrų įvertinti praitaikė du skirtingus metodus. Vienu atveju smegenų vaizdas buvo automatiškai suskirstomas į kelis dominančius regionus, taip mokslininkams suteikiant galimybę palyginti atskirų struktūrų dydį. Kitu būdu smegenų vaizdas segmentuojamas į skirtingų tipų audinių sritis, taip sudarant galimybę palyginti skirtinguose smegenų regionuose esančios pilkosios medžiagos kiekį. Matavimų metu medituojančiųjų tarpe nustatytas reikšmingas anatominiu požiūriu smegenų matmenų skirtumas lyginant su kontroline grupe, įskaitant didesnį dešiniojo hipokampo tūrį ir padidėjusį pilkosios medžiagos kiekį dešiniojoje orbitofrontalinėje smegenų žievės dalyje (kaktinė smegenų žievės dalis ties akimis), dešinėje smegenų tilto dalyje ir kairiojoje apatinėje smilkininėje smegenų skiltyje. Kontrolinėje grupėje nebuvo nei vieno asmens, kurio šių smegenų sričių tūriai ar pilkosios medžiagos kiekis būtų didesnis nei medituojančiųjų.
Kadangi minėtosios smegenų sritys yra betarpiškai susijusios su emocijomis, Luders teigia, kad "tai gali būti pagrindas, suteikiantis medituojantiesiems neprilygstamą galimybę reguliuoti savo emocijas ir adekvačiai reaguoti į bet kokius gyvenimo iššūkius". Ji taip pat priduria, kad tolesniuose tyrimuose reiktų ištirti pokyčius mikroskopiniame lygmenyje, t.y. kokio konkrečiai tipo neuroninės struktūros susiformuoja meditacijos metu. Kadangi tai nebuvo ilgalaikis tyrimas, ir medituojantieji nebuvo sekami nuo pat jų praktikos pradžios, taip pat neatmetama galimybė, kad jie iš karto turėjo didesnį specifinių smegenų sričių tūrį ir didesnį pilkosios medžiagos kiekį ir kad būtent tai galėjo lemti meditavimo pomėgį. Tačiau mokslininkė pastebi, kad daugelis ankstesnių tyrimų įrodo nepaprastą smegenų plastiškumą ir tai, kad įvairia informacija praturtinta aplinka keičia smegenų struktūrą.
