Mokyklų REFORMA - ji įmanoma tik priėmus tą naują pasaulėžiūrą.
Опубликовал: Ajjana, 5-02-2015, 21:31, Психология 3-его тысячелетия / литовский, 6 180
Lilija Talmantienė
1.dalis
2015 01 21
Kai prieš gerus du dešimtmečius Meilė Lukšienė paskelbė savo „Mokyklų reformą“, baisiai nuliūdau... „Anokia čia reforma“ susikrimtusi pajutau...... - Tik vienų žinių pakeitimas kitomis... bet tokiomis pat „išoriškomis“ ir materialistinėmis: atsirado kitokių faktų apie istoriją ir tėvynę... Ką gi, ir to reikėjo, bet...
Kol vadovausimės vien senu supratimu apie patį žmogų ir tik išorinių žinių kimšimu siauro „sveiko mokslinio-materialistinio“ požiūrio pagrindu, vedančiu tik į „kaip daugiau uždirbti ir geriau įsitaisyti“ – į vartotojo kelią - nieko gero nepasieksime, gal tik tai, kad beaugančių vaikučių kuprinės bus dar sunkesnės... Jau dabar kartais stebiuosi, kaip nesulūžta jų liauni stuburėliai...
Ar augantis moksleivių savižudybių skaičius nėra tos „reformos“ pasekmės?...
Kokia būtų, mano supratimu, t i k r a reforma?
Pirmiausiai, pirmokiukų neskubėčiau mokyti nei skaityti, nei rašyti... Pradėčiau nuo atkreipimo jų dėmesio į save, į žmones pasaulyje ir patį pasaulį. Juk žmonių niekas oficialiai t.y. patvirtinose mokyklų programose, nemokina atkreipti dėmesį į patį žmogų, į juos pačius ryšyje su visa visata, nemoko g i l i a i tą ryšį pajusti. Geriausiu atveju – jau vyresnėse klasėse, atskleidžia tik formų ryšį....
Taigi, nuo to ir pradėčiau, tik kiek kitaip, remdamasi pačių paskutinių atradimų žinių platforma, kuri jau remiasi giliu ir suprastu d v a s i n g u m u . (Ne religija, atkreipkite dėmesį!!! ) Tokiu dvasingumu, kuris labai g r a ž i a i ir suprantamai sujungia ir apjungia mokslą su dvasingumu.
Vaikučiai labai lengvai suprastų piešinukus apie atomo struktūrą, elektronus, molekules... Pasakyčiau, kad tai yra net ameboje, akmenyse, kiekviename smėlio grūdelyje , augaluose, gyvūnuose, mumyse – visuose pasaulio žmonėse – ir net žvaigždėse, planetose. N ė r a „negyvos gamtos“! Tai jau pasenęs ir neteisingas požiūris. Visų tariamai nejudančių „daiktų“ molėkulės, atomai ir elektronai taip pat šoką amžinąjį sūkurio šokį... Jei juose nebūtų nors kiek tos gyvybinės kuriančiosios ir sąmoningos j ė g o s , kuri yra ir mumyse – tik tada galėtume juos vadinti „negyvais“.( Žinau nemažai pavyzdžių, kaip tą suprantantys žmonės „susikalba“ su mašinomis ar kompiuteriais ir jie daug geriau jiems tarnauja. O tas „susikalbėjimas“ kyla vien iš pagarbos juose esančiai gyvai jėgai. Tai kas, kad mūsų akys nepritaikytos jai matyti...)
Taip juose gimtų supratimas apie visuotiną ryšį, apie tą VIENĮ, apie kurį jau daug kalbama...ir, g a l b ū t, net pagarba viskam, ko dabar labai pasigendame. Gal mažiau būtų destruktyvizmo?
Pakalbėtume apie tai kas verčia tas mažiausias dalelytes visą laiką suktis ir šokti sūkurio šokį? Šokį panašų į tą, kurį puikiai yra įvaldę dervišai – parodyčiau filmuką apie juos, šokančius... Pakalbėtume apie visuotiną gyvybės srautą, tą JĖGĄ-ENERGIJĄ, kurios išorinė išraiška ir yra visi pasauliai ir visos juose esančios formos... Ir pasakyčiau, kad ta JĖGA yra p r o t i n g a , visa žinanti ir visur esanti, nes atomai yra visur... ir Ji ir yra sukimosi pagrindas. Tai yra Visų formų KURIANTIS ŠALTINIS, GALINGIAUSIA KURIANTI SĄMONĖ, kuri ieško išraiškos, ir kurią daug, labai daug žmonių vadina DIEVU. Ar įvairiausiais kitokiais Dievo vardais. Ir dėl to kyla peštynės tarp religijų... O v i s o s religijos – tai o r g a n i z u o t a s tikėjimas: tik-ėjimas! -turintis savo gan griežtus rėmus ir giliai išmintus kelius bei ėjimo būdus, iš kurių labai sunku
‚iškrypti‘, nes jie – amžių bėgyje – sustabarėja... Tada į juos jau sunkiai betelpa vis nauji mokslo atradimai. Ar ne todėl daugybė šiuolaikiškų žmonių n e b e n o r i jais eiti?
Beje, nesu p r i e š religijas – kol kas jos dar reikalingos, nes jose, yra daug fundamentalių tiesų. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip jas aiškina ir kaip jas supranta.
Paaiškinčiau, kad tą kuriančią sąmoningą JĖGĄ žmonės vadina ir kitais vardais – ŠALTINIU ar ABSOLIUTU. Amžinas Jo judėjimas – amžinas sūkurys, atsispindintis daugybės formų struktūroje.. . ir vis tobulinantis savo išraiškas...[ Argi taip nedarome ir mes? Ką nors sukūrę, palaukę ir pamatę savo kūrinio netobulumus, vis jį geriname ir geriname, kaip dabar – sausio mėnesio 23 dienos rytą - darau aš pati, atvėsus pirmajam kūrybinio pliūpsnio proveržio įkarščiui: taip atsirado „pagerintas“ 3-as variantas... ) O dabar sausio 26 –tosios rašau jau 4-tą variantą, po kurio reziumuosiu kai kuriuos draugų atsiliepimus... ]
Ir dar vaikams paaiškinčiau, kad ši Jėgą spinduliuoja į visas puses, tarsi GALINGIAUSIA SAULĖ. Prie pat jos tie spinduliai yra tarsi susilieję į vieną galingą -net akinantį –lauką. Jų jėga m i l ž i n i š k a - jei mūsų kūnas prie jų prisiliestų – iš kart išnyktų... sutirptų tarsi dūmas. Bet kuo toliau jie sklinda, kuo viens nuo kito daugiau tolsta, ryškėja jų individualumas, atskirtumas ir mažėja jų vibracijų dažnis.
1.dalis
2015 01 21
Kai prieš gerus du dešimtmečius Meilė Lukšienė paskelbė savo „Mokyklų reformą“, baisiai nuliūdau... „Anokia čia reforma“ susikrimtusi pajutau...... - Tik vienų žinių pakeitimas kitomis... bet tokiomis pat „išoriškomis“ ir materialistinėmis: atsirado kitokių faktų apie istoriją ir tėvynę... Ką gi, ir to reikėjo, bet...
Kol vadovausimės vien senu supratimu apie patį žmogų ir tik išorinių žinių kimšimu siauro „sveiko mokslinio-materialistinio“ požiūrio pagrindu, vedančiu tik į „kaip daugiau uždirbti ir geriau įsitaisyti“ – į vartotojo kelią - nieko gero nepasieksime, gal tik tai, kad beaugančių vaikučių kuprinės bus dar sunkesnės... Jau dabar kartais stebiuosi, kaip nesulūžta jų liauni stuburėliai...
Ar augantis moksleivių savižudybių skaičius nėra tos „reformos“ pasekmės?...
Kokia būtų, mano supratimu, t i k r a reforma?
Pirmiausiai, pirmokiukų neskubėčiau mokyti nei skaityti, nei rašyti... Pradėčiau nuo atkreipimo jų dėmesio į save, į žmones pasaulyje ir patį pasaulį. Juk žmonių niekas oficialiai t.y. patvirtinose mokyklų programose, nemokina atkreipti dėmesį į patį žmogų, į juos pačius ryšyje su visa visata, nemoko g i l i a i tą ryšį pajusti. Geriausiu atveju – jau vyresnėse klasėse, atskleidžia tik formų ryšį....
Taigi, nuo to ir pradėčiau, tik kiek kitaip, remdamasi pačių paskutinių atradimų žinių platforma, kuri jau remiasi giliu ir suprastu d v a s i n g u m u . (Ne religija, atkreipkite dėmesį!!! ) Tokiu dvasingumu, kuris labai g r a ž i a i ir suprantamai sujungia ir apjungia mokslą su dvasingumu.
Vaikučiai labai lengvai suprastų piešinukus apie atomo struktūrą, elektronus, molekules... Pasakyčiau, kad tai yra net ameboje, akmenyse, kiekviename smėlio grūdelyje , augaluose, gyvūnuose, mumyse – visuose pasaulio žmonėse – ir net žvaigždėse, planetose. N ė r a „negyvos gamtos“! Tai jau pasenęs ir neteisingas požiūris. Visų tariamai nejudančių „daiktų“ molėkulės, atomai ir elektronai taip pat šoką amžinąjį sūkurio šokį... Jei juose nebūtų nors kiek tos gyvybinės kuriančiosios ir sąmoningos j ė g o s , kuri yra ir mumyse – tik tada galėtume juos vadinti „negyvais“.( Žinau nemažai pavyzdžių, kaip tą suprantantys žmonės „susikalba“ su mašinomis ar kompiuteriais ir jie daug geriau jiems tarnauja. O tas „susikalbėjimas“ kyla vien iš pagarbos juose esančiai gyvai jėgai. Tai kas, kad mūsų akys nepritaikytos jai matyti...)
Taip juose gimtų supratimas apie visuotiną ryšį, apie tą VIENĮ, apie kurį jau daug kalbama...ir, g a l b ū t, net pagarba viskam, ko dabar labai pasigendame. Gal mažiau būtų destruktyvizmo?
Pakalbėtume apie tai kas verčia tas mažiausias dalelytes visą laiką suktis ir šokti sūkurio šokį? Šokį panašų į tą, kurį puikiai yra įvaldę dervišai – parodyčiau filmuką apie juos, šokančius... Pakalbėtume apie visuotiną gyvybės srautą, tą JĖGĄ-ENERGIJĄ, kurios išorinė išraiška ir yra visi pasauliai ir visos juose esančios formos... Ir pasakyčiau, kad ta JĖGA yra p r o t i n g a , visa žinanti ir visur esanti, nes atomai yra visur... ir Ji ir yra sukimosi pagrindas. Tai yra Visų formų KURIANTIS ŠALTINIS, GALINGIAUSIA KURIANTI SĄMONĖ, kuri ieško išraiškos, ir kurią daug, labai daug žmonių vadina DIEVU. Ar įvairiausiais kitokiais Dievo vardais. Ir dėl to kyla peštynės tarp religijų... O v i s o s religijos – tai o r g a n i z u o t a s tikėjimas: tik-ėjimas! -turintis savo gan griežtus rėmus ir giliai išmintus kelius bei ėjimo būdus, iš kurių labai sunku
‚iškrypti‘, nes jie – amžių bėgyje – sustabarėja... Tada į juos jau sunkiai betelpa vis nauji mokslo atradimai. Ar ne todėl daugybė šiuolaikiškų žmonių n e b e n o r i jais eiti?
Beje, nesu p r i e š religijas – kol kas jos dar reikalingos, nes jose, yra daug fundamentalių tiesų. Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip jas aiškina ir kaip jas supranta.
Paaiškinčiau, kad tą kuriančią sąmoningą JĖGĄ žmonės vadina ir kitais vardais – ŠALTINIU ar ABSOLIUTU. Amžinas Jo judėjimas – amžinas sūkurys, atsispindintis daugybės formų struktūroje.. . ir vis tobulinantis savo išraiškas...[ Argi taip nedarome ir mes? Ką nors sukūrę, palaukę ir pamatę savo kūrinio netobulumus, vis jį geriname ir geriname, kaip dabar – sausio mėnesio 23 dienos rytą - darau aš pati, atvėsus pirmajam kūrybinio pliūpsnio proveržio įkarščiui: taip atsirado „pagerintas“ 3-as variantas... ) O dabar sausio 26 –tosios rašau jau 4-tą variantą, po kurio reziumuosiu kai kuriuos draugų atsiliepimus... ]
Ir dar vaikams paaiškinčiau, kad ši Jėgą spinduliuoja į visas puses, tarsi GALINGIAUSIA SAULĖ. Prie pat jos tie spinduliai yra tarsi susilieję į vieną galingą -net akinantį –lauką. Jų jėga m i l ž i n i š k a - jei mūsų kūnas prie jų prisiliestų – iš kart išnyktų... sutirptų tarsi dūmas. Bet kuo toliau jie sklinda, kuo viens nuo kito daugiau tolsta, ryškėja jų individualumas, atskirtumas ir mažėja jų vibracijų dažnis.
