Gydytojas Markas buvo garsus onkologas.
Kartą jis skrido į labai svarbią konferenciją tolimame mieste, kur turėjo būti apdovanotas už nuopelnus medicinai.
Tačiau po valandos, vos pakilus lėktuvui, artimiausiame oro uoste orlaivis buvo priverstas leistis. Tai buvo avarinis nusileidimas.
Tada garsus gydytojas išsinuomojo automobilį ir bandė vykti į konferenciją kitokiu būdu.
Tačiau vos jam pradėjus važiuoti, užėjo stipri audra, įsisiautėjo galinga liūtis, jo navigatoriuje dingo internetas, daktaras pasuko visai ne ta kryptimi ir bevažiuodamas paklydo.
Po trijų kelionės valandų jis suvokė, kad pasimetė ir kad tikrai pražus. Jis jautėsi bejėgis, be galo pavargęs, alkanas ir ėmė ieškoti, kur galėtų apsistoti arba bent jau trumpam prisiglausti.
Pagaliau tolumoje jis pamatė mažą namelį, prie jo privažiavo, išlipo iš mašinos ir pasibeldė. Duris atidarė moteris.
Markas paaiškino situaciją ir paprašė leidimo pasinaudoti telefonu. Moteris atsakė, kad telefono ji neturi, bet leido vyrui pasilikti trobelėje, kol nurims audra.
Alkanas, sušlapęs ir pavargęs daktaras pasiūlymą priėmė ir nuėjo į virtuvę. Moteris jam užvirė karštos arbatos ir pasakė, kad ji eina melstis.
Daktaras Markas šyptelėjo ir tarė, kad jis tiki vien tik žmogaus darbštumu.
Sėdėdamas virtuvėje ir gerdamas arbatą, gydytojas stebėjo, kaip blankioje žvakių šviesoje, palinkusi virš vaiko lovelės, karštai meldžiasi moteris. Ji verkė.
Daktarui tapo aišku, kad moteriai reikia rimtos pagalbos ir jis jos paklausė:
- Ko Jūs prašote Dievo ir nejaugi Jūs manote, kad Aukščiausiasis kada nors išgirs Jūsų maldas?
Moteris liūdnomis akimis pažvelgė į nepažįstamąjį ir tarė:
- Lovelėje guli mano sūnus. Jis kenčia nuo reto agresyvumo vėžio. Aš žinau, kad pasaulyje yra tik vienas gydytojas - onkologas, vardu Markas, kuris mano sūnui galėtų padėti. Gal net jį pagydytų. Bet aš neturiu tiek pinigų, kad jį pasiekčiau, juk daktaras Markas gyvena kitame mieste. Dievas lig šiol neatsiliepė į mano maldas, bet aš žinau, kad jis man padės. Ir mano tikėjimo nepalauš niekas.
Daktaras Markas neteko žado. Jis pravirko. Tyliai tyliai jis tarė:
- Dievas yra didis.
Ir prisiminė viską, kas su juo šiandien nutiko: lėktuvo gedimą, įsisiautėjusią audrą, kuri išmušė jį iš kelio. Markas suprato, kad viskas vyko todėl, kad Dievas ne šiaip, paprastai atsiliepė į moters maldas, o suteikė Markui šansą išeiti iš materialaus jo netikėjimo pasaulio, Aukščiausiasis suteikė jam galimybę padėti vargšui, nelaimingam, kenčiančiam žmogui, kuris neturi gyvenime daugiau nieko, išskyrus MALDĄ.
из инета

---